Itališkoje virtuvėje galioja paprasta taisyklė: niekas neturi virsti atlieka, jei dar gali suteikti skonio. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra kietos brandintų sūrių, ypač parmezano, žievės ir galai, kurie dažnai be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje.
Brandintų kietųjų sūrių likučiai paprastai nebetinka patogiai tarkuoti ar pjaustyti, tačiau jie vis dar turi daug aromatinių junginių ir umami skonio. Įdėti į verdamą patiekalą, jie pamažu atiduoda sūrišką, riešutinę natą ir sukuria gilesnį, ilgiau išliekantį skonį be papildomų prieskonių.
Kaip naudoti verdant?
Paprastas būdas yra įmesti parmezano žievę į sriubą, sultinį ar pomidorų padažą ir pavirti 10–20 minučių. Skonis tampa sodresnis, o skystis įgauna lengvą tirštumą, ypač jei patiekale yra daržovių ar ankštinių.
Geriausiai tai pasiteisina daržovių sriubose, pomidorų sriuboje, minestronėje, taip pat ilgiau troškinamuose padažuose, pavyzdžiui, prie makaronų. Svarbu prieš naudojimą žievę apžiūrėti: ji turi būti švari, be pelėsio ar nemalonaus kvapo.
Skonis ir mažiau švaistymo
Toks virtuvės triukas dera su vis labiau populiarėjančiu požiūriu mažinti maisto švaistymą ir iš produkto išspausti maksimumą. Praktikoje tai reiškia, kad net paprasta kasdienė sriuba gali skambėti įdomiau, o priedų, tokių kaip sultinio kubeliai, prireikia rečiau.
Žievę patogu kaupti šaldiklyje: sudėkite į sandarų maišelį ir naudokite, kai tik verdate sultinį ar padažą. Baigus virti, žievę dažniausiai verta išimti, nes ji gali būti kieta, tačiau savo darbą būna atlikusi.
„Brandinto sūrio žievė puode veikia kaip natūralus skonio stipriklis: ji praturtina sultinį ir suteikia patiekalui daugiau gylio“, – teigia kulinarijos praktikoje dažnai kartojama taisyklė, paremta ilgamete itališkos virtuvės tradicija.
Leave a Reply