Juodasis gandras nyksta Biebrzos slėnyje: kas lemia prastą perėjimą ir mažėjančias poras?

Mažėja porų, prastėja perėjimas

Biebrzos nacionalinis parkas Lenkijoje ilgą laiką buvo viena svarbiausių juodojo gandro (Ciconia nigra) buveinių regione. Tačiau pastaraisiais metais stebėtojai fiksuoja ryškų nuosmukį: kadaise Biebrzos slėnyje minėta daugiau nei 20 perinčių porų, o dabar parke telikę tik kelios aktyvios poros.

Problema siejama ne tik su mažėjančiu paukščių skaičiumi, bet ir su itin žemu perėjimo sėkmingumu. Monitoringas rodo, kad dalis porų net nepradeda perėti, o pradėjusios dažnai neaugina jauniklių iki sezono pabaigos, todėl populiacijos atsikūrimas tampa labai lėtas.

Didžiausia grėsmė: vandens trūkumas

Ornitologai pabrėžia, kad juodajam gandrui kritiškai svarbios seklios užliejamos pievos, senvagės ir užmirkę miško plotai, kur jis ieško maisto. Dėl dažnėjančių sausrų ir žemėjančio gruntinio vandens lygio tokios vietos traukiasi, o tai reiškia mažiau natūralių maitinimosi plotų per jauniklių auginimo laikotarpį.

Biebrzos slėnyje šis reiškinys ypač pastebimas: net po sniegingesnės žiemos pavasariniai užliejimai kai kur būna mažesni nei daugiametis vidurkis. Kai vandens mažiau, juodasis gandras patiria didesnį spaudimą rasti pakankamai žuvų, varliagyvių ir kitų smulkių vandens organizmų.

Plėšrūnai, žmogaus trikdymas ir miškų amžius

Papildomą riziką kelia plėšrūnai ir žmogaus trikdymas prie lizdaviečių. Nurodoma, kad net trumpas suaugusių paukščių pasitraukimas nuo lizdo, kai jie išbaidomi, gali sudaryti sąlygas varninėms ar kiaunėms pasisavinti kiaušinius ar jauniklius.

Kita svarbi aplinkybė yra tinkamų lizdaviečių stoka. Juodasis gandras lizdus krauna aukštai medžiuose, dažnai atokesniuose senuose miškuose, o per jauni ar nepakankamai tvirti medžiai didelių lizdų neišlaiko, ypač sustiprėjus vėjui.

Juodasis gandras gerokai skiriasi nuo žmonėms įprasto baltojo gandro: jis daug baikštesnis, vengia atvirų vietų ir gyvenviečių, laikosi slaptesnio gyvenimo būdo. Dėl to populiacijos pokyčiai dažnai pastebimi vėliau, o efektyvi apsauga priklauso nuo nuoseklaus monitoringo, buveinių atkūrimo ir trikdymo mažinimo perėjimo metu.