Lenkija vis garsiau kalba apie investicijas į didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą, vadinamąją DI gigafabriką. Tačiau vien brangi įranga, pasak Varšuvos tyrimų instituto IDEAS vadovo prof. Piotro Sankowskio, problemos neišspręs, jei kartu nebus investuojama į žmones ir kompetencijas.
Jo teigimu, Europa jau dabar susiduria su situacija, kai reikšminga dalis DI pajėgumų dirba JAV įmonių poreikiams. Jei Lenkija vystys tik infrastruktūrą, bet ne vietinį mokslą ir verslą, kyla rizika, kad naujai pastatyti pajėgumai bus nuomojami pirmiausia užsienio korporacijoms.
Infrastruktūra be žmonių neveikia
Prof. P. Sankowskis pabrėžia, kad investicijos turi būti subalansuotos: šalia serverių ir duomenų centrų būtinos panašaus masto lėšos talentų ugdymui, informatikos studijoms ir aukšto lygio DI tyrėjų pritraukimui. Priešingu atveju gigafabrika gali tapti formalia ambicija, kuri realiai neatneša technologinės suvereniteto.
Pasak jo, Lenkija vis dar parengia per mažai aukštos kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių. Dėl to tarptautinių bendrovių tyrimų padaliniai šalyje neretai atlieka užsakomuosius darbus, o ne kuria esmines technologijas ir intelektinę nuosavybę vietoje.
Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą?
Institutas IDEAS vysto sprendimus, kurie rodo, kad DI iš eksperimentų fazės pereina į praktinius taikymus. Vienas pavyzdžių – dokumentų analizės sistema, paremta kalbos modeliais, skirta administracinių dokumentų ir notarinių aktų peržiūrai.
Anot prof. P. Sankowskio, toks įrankis gali sutrumpinti vieno notarinio akto analizę nuo maždaug valandos iki kelių minučių. Vis dėlto diegimas viešajame sektoriuje, jo vertinimu, užtrunka, nes institucijoms reikia laiko suprasti technologiją, suvaldyti rizikas ir išmokti dirbti su naujais procesais.
Gynyba ir energetika tampa prioritetais
Kita kryptis – DI sprendimai, stiprinantys autonomiją, ypač dronų ir kitų autonominių sistemų srityje. Taip pat minimos palydovinių vaizdų analizės, skaitmeninių dvynių kūrimo ir dokumentacijos apdorojimo technologijos, kurios gynyboje ir saugume tampa vis svarbesnės.
Energetikoje, pasak jo, DI potencialas apima elektros kainų ir vartojimo prognozavimą, anomalijų aptikimą bei kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą. IDEAS viduje veikianti komanda, dirbanti su prognozavimo uždaviniais, kuria modelius, galinčius turėti tiesioginį ekonominį poveikį įmonių sprendimams.
„Jeigu pamiršime talentų ugdymą, yra rizika, kad tokia gigafabrika tiesiog stovės, o jos pajėgumus daugiausia nuomos JAV korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.
Jo teigimu, Lenkijos poziciją Europos DI lenktynėse artimiausiu metu lems ne vien paskelbtos investicijų sumos, bet ir tai, ar šalis sugebės išauginti bei išlaikyti specialistus. Kitaip tariant, technologinė infrastruktūra be nuoseklios talentų politikos gali tapti brangia, bet menkai šalies interesams dirbančia baze.
Leave a Reply