Kas vyksta organizme popietę?
Popietinis noras suvalgyti ką nors saldaus dažnai nėra vien įprotis ar „silpna valia“. Tai gali būti signalas, kad po pietų svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, o kasa reaguoja didesne insulino gamyba.
Jei pietūs buvo gausūs greitųjų angliavandenių, gliukozė gali pakilti staigiai, o vėliau kristi greičiau nei įprasta. Tą akimirką pasireiškia mieguistumas, sunkesnės kojos, krenta dėmesio koncentracija ir atsiranda aiškus noras „greito kuro“.
Kodėl saldumynų norisi būtent apie 15 valandą?
Maždaug 14–16 valandą daugeliui žmonių natūraliai sumažėja budrumas, ypač jei naktį miego trūko arba diena įtempta. Nuovargis ir stresas didina impulsyvaus užkandžiavimo riziką, o saldūs produktai tampa lengviausiai pasiekiamu sprendimu.
Svarbu ir tai, kad organizmas kartais supainioja troškulį su alkiu. Jei per dieną geriama per mažai vandens, „energijos poreikis“ gali būti klaidingas signalas, kurį bandoma numalšinti saldumynais.
Ką daryti, kad noras saldumynams sumažėtų?
Pirmas žingsnis dažnai yra paprastas: prieš einant prie saldumynų išgerti stiklinę vandens ir palaukti apie 10 minučių. Jei noras išlieka, verta rinktis užkandį, kuris stabiliau palaiko energiją, nes turi baltymų, skaidulų ir riebalų.
Praktiškai tai reiškia, kad vietoj batonėlio geriau suveikia natūralus jogurtas su uogomis, sauja riešutų, vaisius su riešutų sviestu ar daržovės su avinžirnių užtepėle. Tokie deriniai lėčiau kelia gliukozę ir padeda išvengti staigaus „kritimo“.
Ne mažiau svarbus ir judėjimas: 10 minučių pasivaikščiojimas ar lengvas prasivaikščiojimas biure neretai veikia geriau nei saldus užkandis. Lengva fizinė veikla padeda atsigauti, mažina įtampą ir natūraliai gerina savijautą.
Jei popietiniai energijos kritimai kartojasi kasdien, verta peržiūrėti pietų sudėtį, miego režimą ir streso lygį. O jeigu kartu pasireiškia nuolatinis troškulys, labai dažnas šlapinimasis ar ryškūs silpnumo epizodai, pravartu pasitarti su gydytoju ir įvertinti gliukozės rodiklius.
Leave a Reply