Gynybos biudžetai auga
Europos Sąjunga vis dažniau gynybą įvardija kaip skubiausią politinį prioritetą, o valstybių biudžetuose ryškėja lūžis po dešimtmečius trukusio taupymo. Spaudimą didinti išlaidas stiprina Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir platesnė geopolitinė konkurencija.
Kartu auga ir nerimas, ar didesnis finansavimas taps ilgalaike strategine investicija, ar tik fragmentiška reakcija į krizes. Ši dilema vis dažniau persikelia į Europos Parlamento diskusijas, kur susiduria požiūriai į socialinių išlaidų ir gynybos balansą.
EP diskusija: „taip“ ir „ne“
Laidoje „The Ring“ aštriai susikirto du Europos Parlamento nariai: austras Lukas Mandl iš Europos liaudies partijos ir belgas Marc Botenga iš Kairiųjų frakcijos. Jie ginčijosi, ar milijardai eurų naujai ginkluotei yra būtina atgrasymo priemonė, ar klaidinga kryptis, kai gyventojai tikisi investicijų į viešąsias paslaugas.
Botenga kritikavo valstybių sprendimus sparčiai didinti gynybos biudžetus, argumentuodamas, kad tai gali vykti mokyklų, ligoninių ir kitų vidaus poreikių sąskaita. Mandl laikėsi priešingos pozicijos ir teigė, kad modernios technologijos, įskaitant bepiločius, tampa būtinos, jei Europa nori patikimai atgrasyti Rusiją ir reaguoti į naujas grėsmes.
„Europa negali statyti saugumo ant vilties, kad grėsmės išnyks pačios“, – sakė Lukas Mandl.
„Milijardai ginklams nėra atsakymas, jei tuo pat metu silpnėja visuomenės atsparumas ir viešosios paslaugos“, – sakė Marc Botenga.
JAV, NATO ir „strateginė autonomija“
Diskusijoje svarbią vietą užėmė ir transatlantiniai ryšiai: NATO, žvalgybos bendradarbiavimas bei prekybinės priklausomybės. EP nariai nesutarė, ar ES turėtų dar labiau remtis JAV, ar spartinti vadinamąją strateginę autonomiją, kai Europa pati užsitikrina kritinius pajėgumus, tiekimą ir sprendimų priėmimą.
Šį klausimą dar labiau paaštrino Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir jo labiau sandorinis požiūris į sąjungininkų įsipareigojimus. Dalis Europos lyderių tokį foną vertina kaip signalą, kad gynybos planavimas turi būti grindžiamas ne vien politine valia Vašingtone, bet ir ilgalaikėmis Europos investicijomis.
Gynybos išlaidų didinimas taip pat reiškia praktinius sprendimus: ką pirkti, iš ko pirkti ir kaip stiprinti Europos gynybos pramonę, kad užsakymai nevirstų vien importu. Vis garsiau kalbama apie bendrus pirkimus, gamybos pajėgumų plėtrą ir greitesnį inovacijų diegimą, kad lėšos virstų realiais pajėgumais, o ne vien politiniais pažadais.
Leave a Reply