Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

Kodėl slaugytojai svarsto išeiti?

Ispanijoje atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad slaugytojų norą palikti profesiją lemia ne viena priežastis, o susikertančios sisteminės problemos. Pagrindiniai veiksniai – darbo vietos nestabilumas, per dideli krūviai ir prastėjančios slaugos kokybės pojūtis.

Tyrimas, paremtas daugiau nei 20 000 slaugos specialistų atsakymų, laikomas didžiausiu tokio pobūdžio šalyje. Jo išvados publikuotos mokslo žurnale, o analizę koordinavo Ispanijos sveikatos apsaugos institucijos kartu su Carlos III sveikatos institutu.

Skaičiai iškalbingi: 39,6 proc. apklaustųjų teigė svarstantys per artimiausius 10 metų pasitraukti iš profesijos. Dar 17 proc. nurodė, kad tai galėtų padaryti per dvejus metus.

Didžiausi rizikos veiksniai

Tyrime išskiriama, kad laikinos darbo sutartys reikšmingai didina pasitraukimo tikimybę – ji išauga 33 proc. Slaugytojai taip pat akcentuoja, kad nestabilumas tiesiogiai veikia motyvaciją ir ilgalaikį planavimą, įskaitant galimybes kelti kvalifikaciją ar rinktis specializaciją.

Ypač didelis poveikis siejamas su pacientų sauga: prastesnės saugos vertinimas pasitraukimo riziką didina 81 proc. Tokie rodikliai rodo, kad sprendimas išeiti dažnai susijęs ne tik su asmeniniais karjeros lūkesčiais, bet ir su nuolatiniu moraliniu nuovargiu, kai trūksta resursų kokybiškai priežiūrai užtikrinti.

Daugiau nei pusė ketinančių pasitraukti – 56,5 proc. – kaip pagrindinę priežastį įvardijo stabilumo stoką. Toliau minimi menkas profesijos pripažinimas ir darbo sąlygos, kurias nemaža dalis darbuotojų laiko neatitinkančiomis atsakomybės lygio.

Regionų skirtumai ir „praleista slauga“

Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp regionų: Madrido, Kanarų salų, Galisijos ir Balearų salų slaugytojai žymiai dažniau nei Navaros regione svarsto pasitraukimą. Autoriai tai sieja su nevienodomis darbo sąlygomis, skirtingu sveikatos sistemos organizavimu ir personalo planavimu.

Dar viena problema – neatitikimas tarp parengimo ir realaus darbo: tik 34,5 proc. slaugytojų, turinčių specializaciją, dirba pagal savo sritį. Tai didina nusivylimą, silpnina profesinę tapatybę ir mažina paskatas likti sistemoje.

Kasdienės darbo realijos atsispindi ir vadinamojoje „praleistos slaugos“ situacijoje: apie 60 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl laiko stokos jiems tenka praleisti dalį būtinos priežiūros veiksmų. Toks spaudimas ilgainiui virsta perdegimu ir skatina ieškoti darbo už sveikatos sistemos ribų.

Ne tik Ispanijos problema

Ispanijos duomenys atspindi platesnę Europos tendenciją: senstančios visuomenės, augantys paslaugų poreikiai ir personalo trūkumas didina įtampą ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje. Daugelyje šalių profesinės sąjungos ir darbdaviai fiksuoja sunkumus užpildant pamainas, o ankstyvas pasitraukimas iš profesijos tampa vis dažnesnis.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad slaugytojų išlaikymui būtinos kryptingos priemonės: stabilesnės sutartys, didesnis profesinis pripažinimas, aiškesnės karjeros trajektorijos ir krūvio valdymas. Priešingu atveju talentų nutekėjimas gali tapti viena svarbiausių grėsmių sveikatos sistemų tvarumui artimiausiais metais.