Marakuja, dar vadinama pasiflora, yra Pietų Amerikoje kilęs vaisius, kuris pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda ir Lietuvos parduotuvėse. Ji vertinama dėl ryškaus skonio ir maistinių medžiagų gausos, tačiau svarbu suprasti, ką mokslas iš tiesų patvirtina, o kur dar trūksta tvirtų įrodymų.
100 gramų marakujos yra palyginti nedaug energijos, o vienas vaisius dažniausiai turi apie 17–30 kilokalorijų, priklausomai nuo dydžio ir veislės. Dėl skaidulų ji gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir sumažinti norą užkandžiauti, todėl tinka žmonėms, siekiantiems kontroliuoti svorį.
Didžiausias marakujos privalumas mitybos požiūriu yra skaidulos: 100 gramų jų gali būti daugiau nei 10 gramų. Skaidulos siejamos su geresniu žarnyno darbu, stabilesniu gliukozės šuolių valdymu po valgio ir palankesniais kraujo lipidų rodikliais, ypač kai jos tampa nuolatine subalansuotos mitybos dalimi.
Marakujoje taip pat yra vitaminų ir mineralų, tarp jų kalio, magnio, fosforo, geležies ir cinko. Kartu joje aptinkami antioksidantai ir fenoliniai junginiai, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą, o tai laikoma vienu iš veiksnių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei lėtiniu uždegimu.
Tyrimai rodo, kad marakujos sudedamosios dalys gali prisidėti prie mažesnio LDL cholesterolio ir trigliceridų, tačiau tai nereiškia, kad vien šis vaisius išspręs padidėjusio cholesterolio problemą. Šis efektas labiausiai tikėtinas, kai marakuja vartojama kartu su kitais širdžiai palankiais įpročiais: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, žuvies, mažiau itin perdirbto maisto ir pakankamas fizinis aktyvumas.
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, marakuja gali būti įdomus pasirinkimas dėl skaidulų, tačiau ją vis tiek verta valgyti saikingai. Vaisyje yra natūralių cukrų, todėl geriausia ją vertinti kaip dalį bendro angliavandenių kiekio, ypač jei glikemijos kontrolė jautri.
Parduotuvėse dažniausiai sutinkamos dvi marakujos rūšys: violetinė ir geltonoji. Jų maistinės savybės panašios, tačiau skiriasi skonis: violetinė paprastai aromatingesnė ir saldesnė, o geltonoji didesnė ir rūgštesnė, todėl dažnai naudojama sultims ar tyrėms.
Renkantis prinokusią marakują verta atkreipti dėmesį į odelę: lengvai susiraukšlėjusi, pafałdinta išvaizda dažniausiai reiškia, kad vaisius yra prinokęs, o ne sugedęs. Marakują patogu valgyti šaukšteliu, o jos sėklos yra valgomos, nors kai kam gali nepatikti jų tekstūra.
Leave a Reply