Kylant oro temperatūrai organizmas patiria didesnį krūvį, o jautriausiai į tai reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Kardiologai pabrėžia, kad karščio bangos ypač pavojingos vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, nes didėja tiek dehidratacijos, tiek širdies ritmo sutrikimų rizika.
Specialistai aiškina, kad šiluma skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, todėl kraujospūdis gali kristi. Kad palaikytų pakankamą kraujotaką, širdis ima plakti dažniau, o tai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpulį.
Medikų teigimu, karštis dažnai sutampa su mažesniu skysčių vartojimu ar didesniu prakaitavimu, todėl tirštėja kraujas ir didėja krešulių susidarymo tikimybė. Kartu su prakaitu netenkama kalio ir magnio, o šie elektrolitai svarbūs normaliai širdies veiklai ir ritmui.
Kas rizikuoja labiausiai
Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, širdies nepakankamumą, aritmijas, išeminę širdies ligą ar serga cukriniu diabetu. Taip pat karštį sunkiau toleruoja vyresni nei 50 metų asmenys, ypač jei karščio banga užklumpa staiga.
Reikšmingas veiksnys yra ir vartojami vaistai. Diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai ar širdies ritmo kontrolės preparatai gali sustiprinti dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ar pernelyg žemo kraujospūdžio riziką, todėl dozavimo savarankiškai keisti nereikėtų.
Medikai atkreipia dėmesį, kad organizmui prisitaikyti prie karščio paprastai reikia maždaug 7–14 dienų. Pirmosios karštos dienos, ypač po vėsesnio laikotarpio ar kelionės iš vėsesnio klimato, dažnai būna sunkiausios, nes širdžiai tenka staigus papildomas krūvis.
Kaip sumažinti karščio žalą
Karštomis dienomis svarbu gerti vandenį reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio, nes jis dažnai atsiranda pavėluotai. Jei dėl širdies nepakankamumo ar kitos būklės gydytojas yra ribojęs skysčių kiekį, reikėtų laikytis individualių rekomendacijų.
Fizinį aktyvumą verta planuoti vėsesniu paros metu, dažniausiai ryte arba vakare, o vidurdienį vengti intensyvaus krūvio. Taip pat padeda vėsesnės patalpos, kondicionierius ar ventiliatorius, lengvi šviesūs drabužiai ir galvos danga.
Gydytojai ragina neignoruoti simptomų, kurie gali signalizuoti pavojingą būklę: krūtinės skausmo, dusulio, staigaus silpnumo, sumišimo, ryškaus galvos svaigimo, labai dažno ar nereguliaraus širdies plakimo. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes karštyje būklė gali greitai blogėti.
Leave a Reply