Ant parduotuvių lentynų „sveikumo“ etiketės dažnai sukuria klaidingą saugumo jausmą: tai, kas atrodo kaip geras pasirinkimas, neretai būna tik patogiai supakuotas, stipriai apdorotas produktas. Mitybos specialistai pabrėžia, kad nėra „gerų“ ar „blogų“ maisto produktų, tačiau svarbu suprasti, ką iš tiesų gauname su kiekviena porcija.
Šiuolaikinė tendencija rinktis daugiau baltymų, vitaminų ar „ekologiškų“ užkandžių iš dalies paremta rinkodara. Pagrindinės rizikos kartojasi: pridėtinis cukrus, saldikliai, kvapiosios medžiagos, tirštikliai, rafinuoti aliejai ir didelis kaloringumas, dėl kurio paprasta persivalgyti. Tai nereiškia, kad šiuos produktus reikia išbraukti, bet verta juos vertinti kritiškai.
Baltyminiai batonėliai ir kokteiliai
Baltyminiai batonėliai ir paruošti gėrimai dažnai pristatomi kaip patogus būdas pasiekti dienos baltymų normą, tačiau jų sudėtis ne visada tokia „švari“, kaip tikimasi. Dalis jų turi daug saldiklių, kvapiųjų medžiagų ir užpildų, o energinė vertė gali prilygti desertui.
Daugumai sveikų suaugusiųjų papildomi baltymai nėra būtini, jei racione yra ankštinių, žuvies, liesos mėsos, kiaušinių ar pieno produktų. Renkantis verta žiūrėti ne į pažadą ant pakuotės, o į sudėtį ir kiek gramų pridėtinio cukraus ar saldiklių tenka vienai porcijai.
Pagardintas jogurtas ir vitaminizuotas vanduo
Jogurtas pats savaime gali būti vertingas produktas, tačiau pagardintuose variantuose dažnai slepiasi didelis pridėtinio cukraus kiekis. Tokie jogurtai ypač lengvai „susivalgo“ kaip kasdienis užkandis, todėl bendras dienos cukraus kiekis gali nepastebimai išaugti.
Panašiai veikia ir vitaminizuoti vandens gėrimai: „vitaminų“ idėja skamba patraukliai, bet realybėje šie gėrimai neretai būna saldinti ir nuspalvinti, o vitaminų naudą paprasčiau gauti su įprastu maistu. Kasdieniam troškuliui malšinti geriausias pasirinkimas išlieka vanduo, o jei norisi skonio, dažnai pakanka citrinos, uogų ar mėtų.
Augaliniai gėrimai, „ekologiški“ užkandžiai ir džiovinti vaisiai
Augaliniai gėrimai gali būti puiki alternatyva netoleruojantiems laktozės ar vengiantiems pieno, tačiau jų maistinė vertė labai skiriasi. Dalis produktų turi mažai baltymų, yra pasaldinti ar turi pridėtų aliejų, todėl „augalinis“ automatiškai nereiškia „sveikesnis“.
„Ekologiškų“ užkandžių etiketė taip pat ne visada reiškia geresnę sudėtį: maistinių medžiagų santykis gali būti labai panašus į įprastų užkandžių, o skirtumas dažnai atsispindi kainoje. Tuo metu džiovinti vaisiai, nors ir patogūs, yra koncentruotas cukrų ir kalorijų šaltinis, todėl porcijų kontrolė tampa sudėtinga, o švieži vaisiai dažnai yra sotesnis pasirinkimas.
Norint neprašauti pro šalį, verta vadovautis paprasta taisykle: kuo trumpesnė sudėtis ir kuo mažiau pridėtinių saldiklių bei cukraus, tuo didesnė tikimybė, kad produktas bus palankesnis kasdieniam racionui. O renkantis tarp „madingo“ sprendimo ir įprasto maisto, dažnai laimi paprasti, mažiau apdoroti produktai.
Leave a Reply