Europoje fiksuojamos karščio bangos, kai temperatūra vietomis perkopė 40 laipsnių ribą, o tokie epizodai vis dažniau pasiekia ir Baltijos regioną. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią riziką karštis kelia ne tik dėl šilumos smūgio ar dehidratacijos. Dažniausiai sunkiausios pasekmės siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.
Perkaitus organizmui, kraujotaka perskirstoma taip, kad daugiau kraujo tekėtų į odą ir kūnas galėtų efektyviau atiduoti šilumą. Dėl to širdis priversta dirbti intensyviau ir greičiau, o kraujospūdis gali svyruoti. Žmonėms, turintiems širdies ligų, tai tampa papildomu krūviu, galinčiu išprovokuoti ūmias būkles.
„Karštyje širdis turi pumpuoti daugiau kraujo, kad kūnas atvėstų, todėl vyresniems ar sergantiems tai gali peržengti organizmo galimybių ribą“, – teigia specialistai.
Didžiausios rizikos grupėje yra vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys padidėjusį kraujospūdį ar persirgtą insultą. Karštis ypač pavojingas ir vartojantiems kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, diuretikus ar kraujospūdį mažinančius preparatus, nes jie gali didinti skysčių netekimo ir elektrolitų disbalanso tikimybę.
Karštomis dienomis medikai pataria kuo mažiau būti saulėje, ypač vidurdienį, ir rinktis pavėsį bei vėsesnes patalpas. Namie verta dieną pridengti langus nuo tiesioginių saulės spindulių, o vėdinti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, dažniausiai naktį arba anksti ryte. Jei įmanoma, svarbu užtikrinti oro cirkuliaciją.
Fizinį krūvį rekomenduojama perkelti į ankstyvą rytą arba vakarą ir vengti uždarų, įkaitusių erdvių, ypač stovinčių automobilių. Apranga turėtų būti lengva, šviesi, iš natūralių audinių, nes tamsūs ir sintetiniai drabužiai labiau sulaiko šilumą. Paprastas būdas greičiau atvėsti yra vėsi vandens dulksna ant odos ar vėsūs kompresai ant kaklo.
Gėrimus svarbu vartoti reguliariai, nelaukiant troškulio, nes karštyje skysčių netenkama greitai. Jei stipriai prakaituojama, gali prireikti gėrimų, papildančių elektrolitus, tačiau juos reikėtų rinktis atsakingai, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat patariama riboti alkoholį ir kofeiną, nes jie gali prisidėti prie dehidratacijos.
Specialistai ragina stebėti įspėjamuosius ženklus: staigų silpnumą, galvos svaigimą, krūtinės skausmą, dusulį, sumišimą, neįprastai greitą pulsą ar alpimą. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens, atvėsinti kūną ir, jei simptomai nepraeina ar ryškėja, nedelsiant kreiptis į medikus.
Leave a Reply