Ukraina pranešė, kad birželio 25 dienos vakare Rusija surengė raketų ataką prieš Kijevą, tačiau visi taikiniai esą buvo perimti oro gynybos. Ukrainos šaltinių teigimu, atakos metu panaudotos penkios raketos, tarp jų balistinės ir hipergarsinės.
Kaip skelbiama, Rusija galėjo paleisti tris trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander-M“ ir dvi hipergarsines sparnuotąsias raketas „Cirkon“. Ukrainos pusė tvirtina, kad visas raketas pavyko sunaikinti ore, o Kijevo danguje matyti perėmimo blyksniai atitiko priešlėktuvinės gynybos darbo vaizdus.
„Mūsų oro gynyba perėmė visas taikinius, nė viena raketa nepasiekė savo tikslo“, – teigiama ukrainietiškuose pranešimuose.
Jei šie teiginiai pasitvirtintų, tai būtų reikšmingas signalas dėl Kijevo oro gynybos gebėjimų, ypač kalbant apie sudėtingas, dideliu greičiu skrendančias raketas. Kartu tai primena, kad informacija apie konkrečių tipų raketų numušimą karo sąlygomis neretai vertinama atsargiai, kol jos nepatvirtina nepriklausomi šaltiniai.
„Iskander-M“ yra Rusijos trumpojo nuotolio balistinė raketa, sukurta smūgiams į taikinius už kelių šimtų kilometrų. Ji laikoma sudėtingesne perimti dėl manevravimo galimybių skrydžio pabaigoje, o Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad tokių atakų mastą iš dalies riboja turimų oro gynybos sistemų ir perėmėjų kiekis.
„Cirkon“ Rusija pristato kaip vieną moderniausių hipergarsinių ginklų, galinčių pasiekti labai didelį greitį. Vakarų analitikai pabrėžia, kad hipergarsinių sistemų perėmimas teoriškai sudėtingesnis dėl greičio ir galimo manevravimo, tačiau praktikoje daug lemia konkreti skrydžio trajektorija, ankstyvas aptikimas radarais ir tinkamai parinkta gynybos architektūra.
Ukrainos teigimu, perėmimui panaudotos Jungtinių Valstijų ir NATO šalių perduotos „Patriot“ sistemos, dažniausiai minint PAC-3 konfigūraciją. Ši versija naudoja kinetinio pataikymo principą, kai perėmėjas taikinį sunaikina tiesioginiu smūgiu, ir yra skirta kovoti tiek su balistinėmis, tiek su sparnuotosiomis raketomis.
Pastaraisiais mėnesiais daug diskutuojama apie perėmėjų atsargas ir tiekimo tempą, nes intensyvi raketų kampanija verčia Ukrainą nuolat balansuoti tarp skirtingų miestų apsaugos poreikių. Kijevo atvejis ypač jautrus, nes sostinė išlieka vienu svarbiausių Rusijos taikinių, o oro gynybos efektyvumas tiesiogiai veikia ir civilių saugumą, ir kritinės infrastruktūros stabilumą.
Ukrainos pateikiamas epizodas taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai oro gynyba tampa vienu lemiamų veiksnių kare. Kuo daugiau modernių perėmimo sistemų ir šaudmenų turi Ukraina, tuo sunkiau Rusijai pasiekti politinį ir karinį efektą masinėmis raketų atakomis, net jei jos brangios ir techniškai pažangios.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas toks perėmimas turi ir ekonominį matmenį: modernių raketų panaudojimas kainuoja brangiai, o masinėms atakoms reikalingos didelės atsargos. Dėl to tiek karo eiga, tiek pramoniniai pajėgumai ir logistika tampa ne mažiau svarbūs už deklaruojamas konkrečių ginklų charakteristikas.
Leave a Reply