Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

„Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.