Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.
Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.
Kaip veiks serverių šilumos grąža
Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.
„Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.
Didelis termosas ir keli šaltiniai
Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.
Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.
Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai
Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.
Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.
Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.
Leave a Reply