Istorinis kontraktas su Švedija
Lenkija ir Švedija pasirašė susitarimą dėl trijų A26 „Blekinge“ klasės povandeninių laivų įsigijimo. Numatyta, kad pristatymai vyks etapais 2031–2038 metais, o bendra vertė siekia apie 4,1 mlrd. eurų.
Šis sprendimas užbaigia beveik tris dešimtmečius trukusias diskusijas ir nesėkmingus bandymus atnaujinti Lenkijos povandeninių pajėgų parką. Nauji laivai turėtų pakeisti senstantį ORP Orzeł, kurio eksploatacija pastaraisiais metais siejama su dažnais techniniais nesklandumais.
Kuo išsiskiria A26 „Blekinge“?
A26 projektuojamas kaip platforma, pritaikyta veikti uždaroje ir seklioje jūroje, tokioje kaip Baltijos jūra, kur itin svarbūs triukšmo ir kitų pėdsakų mažinimo sprendimai. Švedijos gynybos pramonė pabrėžia šios klasės laivų orientaciją į slaptumą ir misijų lankstumą.
Vienas ryškiausių elementų yra vadinamasis Multi-Mission Portal, leidžiantis iš laivo paleisti mažesnes bepilotes sistemas ar išleisti narų grupes specialiosioms užduotims. Tokia architektūra plečia galimybes vykdyti žvalgybą, taikinių žymėjimą ar diversines operacijas jūroje.
Laivas numatytas su keturiais 553 mm torpedų aparatais, iš kurių gali būti naudojamos torpedos ir tam tikrų tipų valdomoji ginkluotė, priklausomai nuo integracijos. Taip pat svarstomos papildomos galimybės lengvesnei ginkluotei, kuri būtų pritaikyta specifinėms užduotims.
Didžiausia intriga: terminai ir technologinė rizika
Esminis neapibrėžtumas kyla dėl to, kad A26 programa ilgą laiką vėlavo ir iki šiol nėra pasiekusi brandžios serijinės stadijos. Švedijos užsakytų A26 pristatymo terminai per metus buvo nukelti, o pirmieji vienetai Švedijos kariniam jūrų laivynui planuojami tik apie 2031 ir 2033 metus.
Todėl Lenkijos deklaruojamas pirmojo laivo pristatymas jau 2031 metais kelia klausimų, kaip bus suderinti gamybos pajėgumai ir prioritetai. Vienas iš scenarijų, aptariamų gynybos analitikų, yra tai, kad Lenkijai galėtų tekti anksčiau Švedijai numatyti korpusai arba gamybos grafikas būtų perplanuotas taip, kad naujasis klientas gautų laivus anksčiau.
„Būti pirmuoju naudotoju ne visada reiškia prestižą, kartais tai reiškia ir didžiausią riziką“, – sako gynybos pramonės apžvalgininkai, vertinantys naujos kartos platformų diegimo praktiką.
Riziką didina ir pasirinkta AIP schema su Stirlingo tipo varikliais, kuri leidžia ilgiau išlikti po vandeniu be oro, tačiau dažnai vertinama kaip mažiau perspektyvi už naujesnes kuro elementų sistemas. Dalis valstybių moderniuose projektuose krypsta į kitas technologijas, todėl A26 sprendimas laikomas kompromisu tarp kainos, priežiūros paprastumo ir taktinio efektyvumo.
Kita vertus, alternatyva Lenkijai būtų dar ilgiau eksploatuoti pasenusius pajėgumus, o tai mažintų realų atgrasymo ir žvalgybos potencialą Baltijos jūroje. Dėl regiono saugumo dinamikos po Rusijos karo prieš Ukrainą povandeniniai pajėgumai vėl vertinami kaip vienas svarbiausių jūrinio atgrasymo elementų.
Sandoris turi ir politinį sluoksnį: Varšuva siekia gilesnės gynybinės partnerystės su Stokholmu po Švedijos įstojimo į NATO. Taip pat viešai minėta, kad paketą gali lydėti abipusiai jūriniai projektai, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.
Leave a Reply