Nuolatinis noras suvalgyti ką nors saldaus daugeliui pažįstamas, tačiau tai ne visada reiškia „tikrą“ priklausomybę. Mitybos specialistai pabrėžia, kad cukrus dažniau siejamas su įpročiais ir emociniu atlygiu, o ne su chemine priklausomybe, kaip nuo nikotino ar alkoholio.
Pasak specialistų, saldumynai dažnai pasirenkami kaip greitas būdas pagerinti nuotaiką ar nusiraminti po įtemptos dienos. Saldus skonis suaktyvina smegenų atlygio sistemą, todėl žmogus gali pradėti sieti saldumynus su poilsiu, komfortu ar „pertrauka“ darbe.
Ar cukrus sukelia priklausomybę?
Dažniausiai kalbama apie psichologinę priklausomybę, kai saldumynai tampa įprastu emocijų reguliavimo įrankiu. Tokiu atveju potraukį sustiprina ne pats cukrus, o situacijos: nuovargis, stresas, neišsimiegojimas ar įprotis „apdovanoti“ save.
„Tai labiau emocinė priklausomybė: greitas dopamino ir serotonino efektas, kad atsipalaiduotum ar lengviau ištvertum sunkią dieną“, – sakė mitybos specialistė.
Saldus skonis žmonėms patinka ir dėl evoliucinių priežasčių: natūraliai jis siejamas su energijos šaltiniais. Istoriškai saldūs produktai buvo retesni, pavyzdžiui, laukinis medus, todėl potraukis saldumui ilgą laiką turėjo išgyvenimo logiką, o šiandien saldumynai tapo lengvai pasiekiami kasdien.
Kas didina potraukį saldumynams?
Potraukį dažnai stiprina nestabili mitybos rutina, kai praleidžiami valgiai ar trūksta baltymų ir skaidulų. Tokiais atvejais svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, greičiau užklumpa alkis, o saldumynai atrodo patogiausias ir greičiausias sprendimas.
Ne mažiau svarbus ir miego trūkumas: tuomet kūnas dažniau „prašo“ greitos energijos, o žmogus prasčiau kontroliuoja impulsyvius pasirinkimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad didelę reikšmę turi stresas ir įtampa, kai saldumynai tampa savotišku ritualu.
Ar verta rinktis saldiklius?
Mitybos specialistai saldiklius dažniausiai skirsto į augalinius ir sintetinius. Pavyzdžiui, stevija gaminama iš stevijos lapų ir laikoma natūraliu cukraus pakaitalu, o ji paprastai nedidina gliukozės kiekio kraujyje.
Dalis saldiklių neturi įprasto cukrui būdingo poveikio gliukozei, todėl jie gali būti aktualūs žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar stebintiems angliavandenių kiekį. Vis dėlto pabrėžiama, kad „be cukraus“ nereiškia „be ribų“: net ir desertus su saldikliais svarbu valgyti saikingai, išlaikant bendrą mitybos balansą.
„Žmonės kartais galvoja, kad jei deserte nėra cukraus, jį galima valgyti neribotai. Tai klaida: vis tiek turime prisiminti balansą“, – sakė specialistė.
Kai kurie stebėjimai rodo, kad daliai žmonių, turinčių atsparumą insulinui, sintetiniai saldikliai gali paskatinti nedidelę insulino reakciją. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad poveikis dažniausiai nėra didelis, o svarbiausia vertinti individualią savijautą ir bendrą mitybos vaizdą.
Leave a Reply