Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.
Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.
Seime – raginimas skubinti sprendimus
Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.
Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.
50 bylų vienam specialistui
Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.
Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.
Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.
Rangovai prašo stiprinti administraciją
Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.
Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.
Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.
Leave a Reply