Ukrainos Karpatų regionuose šį vasaros sezoną vėl paaštrėjo konfliktas dėl vadinamojo džipingo, kai visureigiai, keturračiai ir motociklai važinėja ne keliais, o per poloninas, miško takus ir upių vagas. Vietos gyventojai ir žygeiviai socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdais, kaip transporto kolonos suplūkia dirvožemį, palieka provėžas ir kelia pavojų pėstiesiems.
Nors Ukrainoje dar 2025 metais buvo įtvirtintas draudimas važiuoti transporto priemonėmis už pagrindinių kelių ribų saugomose teritorijose, realybėje kontrolė kalnuose išlieka sudėtinga. Turistiniuose miesteliuose ir kurortuose vis dar reklamuojamos išvykos į tariamai laukinius maršrutus, o paklausa skatina verslus rizikuoti.
Kas daroma Zakarpattėje
Zakarpattės srityje Rachivo rajono administracija koordinaciniame susitikime su saugomų teritorijų atstovais, policija, pasieniečiais, vietos valdžia ir verslo atstovais aptarė konkrečias priemones, kaip stabdyti nelegalius važiavimus. Akcentuota, kad tikslas nėra uždrausti įprastą susisiekimą miško keliais, o sustabdyti masinį išvažiavimą nuo kelių į pačias jautriausias vietas.
Numatoma stiprinti ženklinimą ir įspėjamuosius ženklus įvažiavimuose, rengti reidus probleminėse zonose ir glaudžiau dirbti su bendruomenėmis. Taip pat svarstoma idėja įrengti oficialias, aiškiai apibrėžtas trasas, kad ekstremalaus vairavimo mėgėjai neturėtų preteksto važiuoti per draustinius.
Rachivo rajono Turizmo informacijos centras liepos 8 dieną papildomai priminė, kad draudžiama judėti ne keliais per miškus, poloninas, pievas, upelius, upes ir pakrantes, o už pažeidimus gresia atsakomybė. Pranešta, kad bus vykdomi nuolatiniai patikrinimai, o kraštutiniais atvejais gali būti sprendžiama ir dėl transporto priemonių konfiskavimo.
Kodėl džipingas laikomas problema
Gamtosaugininkai pabrėžia, kad didžiausia žala daroma ne vien dėl triukšmo ar šiukšlių, o dėl dirvožemio suslėgimo ir erozijos. Kalnuose susidariusios gilios provėžos tampa vandens latakais, stiprina nuoplovas, ardo šlaitus, o pažeistos pievos ir paklotė atsikuria lėtai.
Dar vienas aspektas yra saugumas: pėsčiųjų takai kalnuose dažnai kertasi su miško keliukais, o staigūs posūkiai, dulkės ir ribotas matomumas didina nelaimių riziką. Vietos valdžiai tenka spręsti ir reputacijos klausimą, nes regionas gyvena iš turizmo, o vaizdai su draskoma gamta mažina pasitikėjimą tvariu poilsiu.
Į diskusiją įsitraukė ir Zakarpattės srities administracijos vadovas Myroslavas Bileckis, viešai pavedęs identifikuoti asmenis, kurių važiavimas upės vaga buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Jis pažadėjo griežtesnę kontrolę ir dažnesnį patruliavimą, kad atsakomybė už pažeidimus taptų neišvengiama.
„Zakarpattė negali taikstytis su tuo, kad dėl kelių minučių adrenalino naikinama tai, ką gamta kūrė šimtmečius“, – sakė Myroslavas Bileckis.
Ko tikėtis turistams
Artimiausiu metu regione gali daugėti patikrinimų populiariausiuose įvažiavimuose ir vietose, kur fiksuojami dažniausi pažeidimai. Turistams, planuojantiems keliones į Karpatų draustinius, rekomenduojama rinktis pėsčiųjų maršrutus ir oficialias trasas, o komercines išvykas vertinti kritiškai, ypač jei siūloma važiuoti ne keliais.
Ar deklaruojami pažadai virs sistemine kontrole ir realiomis nuobaudomis, priklausys nuo koordinuoto policijos, saugomų teritorijų administracijų ir vietos savivaldos darbo. Kol kas signalas aiškus: Zakarpattė siekia pereiti nuo draudimų popieriuje prie matomų veiksmų gamtoje.
Leave a Reply