Alkoholis priskiriamas prie veiksnių, didinančių riziką susirgti keliomis onkologinėmis ligomis, o saugios jo dozės, vertinant vėžio prevenciją, nėra. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad rizika gali augti net vartojant nedidelius kiekius, nepriklausomai nuo to, ar renkamasi alus, vynas, ar stiprieji gėrimai.
Tarptautinės sveikatos institucijos alkoholį sieja su mažiausiai septynių rūšių vėžiu: krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės ir kepenų. Rizika nėra vienoda visiems, ją lemia vartojimo dažnis, kiekiai, genetika, bendra sveikatos būklė ir kiti įpročiai.
Vienas pagrindinių mechanizmų – alkoholiui organizme skylant susidarantis acetaldehidas, laikomas toksiška ir kancerogenine medžiaga. Jis gali pažeisti ląstelių DNR ir trikdyti natūralius DNR taisymo procesus, o tai ilgainiui didina piktybinių pakitimų tikimybę.
Alkoholis taip pat siejamas su hormonų pusiausvyros pokyčiais: pavyzdžiui, gali didėti estrogenų koncentracija, o tai svarbu vertinant krūties vėžio riziką. Be to, vartojant alkoholį silpnėja gleivinių apsauginės funkcijos, todėl burnos ertmės ir gerklės audiniai gali tapti jautresni kitiems kancerogenams.
Gydytojai atkreipia dėmesį į ypač pavojingą derinį, kai alkoholis vartojamas kartu su tabaku. Tokiu atveju reikšmingai didėja burnos ertmės, ryklės ir stemplės vėžio rizika, nes tabako dūmų kancerogenai lengviau pažeidžia audinius, o alkoholis sustiprina jų poveikį.
Be onkologinių ligų, reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su kepenų pažeidimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei kitais sveikatos sutrikimais. Specialistai pabrėžia, kad rizikos mažinimas prasideda nuo vartojimo mažinimo, o žmonėms, kurie jau turi padidėjusią riziką, gali būti rekomenduojama alkoholio atsisakyti visiškai.
Leave a Reply