Parduotuvėse netrūksta produktų, kurie turi prastą reputaciją, nors ją dažnai kuria mitybos mitai, o ne faktai. Dietologai pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo porcijos dydžio, bendro raciono ir žmogaus sveikatos būklės. Todėl kai kurie produktai, laikomi blogu pasirinkimu, iš tiesų gali būti visavertės mitybos dalis.
Vienas dažniausių pavyzdžių yra kiaušiniai, ilgai sieti su cholesteroliu. Naujesnės mitybos rekomendacijos akcentuoja, kad daugumai žmonių didžiausią įtaką kraujo lipidams daro ne su maistu gaunamas cholesterolis, o bendras sočiųjų riebalų kiekis ir mitybos kokybė. Kiaušiniai suteikia aukštos kokybės baltymų, cholino, vitaminų A, D ir B grupės.
Dar vienas nepelnytai kritikuojamas produktas yra bulvės, ypač kai jos prilyginamos tuštiems angliavandeniams. Virtos ar orkaitėje keptos bulvės turi kalio, vitamino C, skaidulų, o sotumo jausmą dažnai užtikrina geriau nei daugelis rafinuotų grūdinių gaminių. Sveikatai nepalankiausia dažniausiai būna ne pati bulvė, o jos paruošimas ir priedai, pavyzdžiui, gausus riebalų kiekis.
Pieno produktai taip pat neretai atsiduria „juodajame sąraše“, nors daliai žmonių jie yra patogus baltymų, kalcio ir jodo šaltinis. Natūralus jogurtas ar kefyras gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės, ypač jei produktas turi gyvų bakterijų kultūrų. Vis dėlto žmonėms, netoleruojantiems laktozės ar turintiems pieno baltymų alergiją, tokie produktai gali netikti.
Net ir riešutai kartais laikomi prastu pasirinkimu dėl kaloringumo, tačiau tyrimai rodo, kad jie siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Riešutuose yra nesočiųjų riebalų, skaidulų, magnio ir vitamino E, o saikingos porcijos gali padėti kontroliuoti alkį. Svarbiausia rinktis nesūdytus ir neglazūruotus riešutus, nes papildoma druska ir cukrus keičia produkto vertę.
Ne mažiau diskusijų kelia tamsus šokoladas, kuris dažnai priskiriamas prie „saldainių“. Aukštesnės kakavos dalies šokolade yra polifenolių, o saikingas vartojimas gali būti suderinamas su subalansuota mityba. Vis dėlto jis išlieka kaloringas, todėl geriausiai tinka kaip nedidelis desertas, o ne kasdienė didelė porcija.
Ekspertai primena, kad vieno produkto „sveikumas“ dažnai priklauso nuo konteksto: bendro kaloringumo balanso, fizinio aktyvumo, miego ir streso. Praktikoje dažnai taikomas lankstesnis požiūris, kai didžioji raciono dalis sudaryta iš mažai perdirbtų produktų, o likusi dalis paliekama malonumui. Tokia strategija daugeliui žmonių padeda ilgiau išlaikyti tvarius įpročius ir vengti kraštutinumų.
Vis dėlto yra situacijų, kai net ir paprastai palankūs produktai gali būti ribojami. Atsargiau turėtų elgtis alergiški žmonės, turintys virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys, kurioms svarbios individualios gydytojų ir dietologų rekomendacijos. Jei kyla abejonių dėl konkrečių produktų, saugiausia sprendimus derinti su sveikatos priežiūros specialistu.
Leave a Reply