Odesos srities Juodosios jūros pakrantėje, ypač Nacionalinio gamtos parko Tuzlo limanai teritorijoje, fiksuojamas masinis smulkių medūzų kornetų žuvimas. Parko mokslininkai pastebi, kad į krantą išmeta daugiausia jaunus individus, o didesnės medūzos dažniau išlieka gyvos, pasitraukdamos į gilesnius vandenis.
Pasak parko mokslinių tyrimų padalinio vadovo, biologijos mokslų daktaro Ivano Rusevo, situaciją lemia kelių veiksnių sankirta: natūralūs sezoniniai procesai, žmogaus veiklos daroma tarša ir karo poveikis jūrinei aplinkai. Jo teigimu, jaunos medūzos yra gerokai jautresnės staigiems aplinkos pokyčiams nei suaugę organizmai.
Vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas vandens užterštumas naftos produktais ir įvairiomis alyvomis. Tokie teršalai gali sudaryti ploną plėvelę seklumose, kuri uždengia medūzų kūno paviršių ir čiuptuvus, apsunkina kvėpavimui svarbius procesus ir gali sukelti toksinį pažeidimą, ypač mažiems, plonos struktūros organizmams.
Ne mažiau reikšmingas ir karo sukeltas hidrodinaminis bei akustinis poveikis. Detonuojant minoms, vykstant raketų smūgiams ar kitiems sprogimams jūroje ir pakrantėje, vandenyje sklinda smūginės bangos bei galingi hidroakustiniai impulsai, galintys sutrikdyti medūzų orientaciją ir pažeisti jų pusiausvyros bei jautrumo šviesai organus.
Prie pakrantės medūzoms kenkia ir cheminė tarša, kai į jūrą patenka degimo produktai, sunkieji metalai bei kitos toksiškos medžiagos. Tokių priemaišų poveikis dažniausiai stiprėja seklumose, kur vanduo lėčiau atsinaujina, o teršalai ilgiau išlieka paviršiniuose sluoksniuose.
Mokslininkai pabrėžia, kad dalis priežasčių yra ir natūralios, susijusios su vasaros sezonu. Jaunos medūzos neturi pakankamos masės ir tvirto kūno, kad atlaikytų bangavimą, todėl net ir vidutinė audra ar vėjo sukelta srovė gali nunešti jas į seklumas, kur jos mechaniškai pažeidžiamos į smėlį ir akmenis.
Vasarą seklumose greitai kylanti vandens temperatūra taip pat gali tapti kritiniu faktoriumi, nes šiltesniame vandenyje paprastai ištirpsta mažiau deguonies. Deguonies stoka, ypač kartu su tarša, jaunoms medūzoms gali būti pražūtinga dėl intensyvesnės medžiagų apykaitos ir mažesnio atsparumo stresui.
Dar vienas rizikos šaltinis yra staigūs druskingumo svyravimai, kuriuos gali sukelti smarkios liūtys ar intensyvesnis upių nuotėkis. Kornetai yra jautrūs druskingumo pokyčiams, todėl staigus vandens gėlinimas pakrantės zonoje gali sukelti osmosinį šoką ir padidinti jauniklių mirtingumą.
Specialistų vertinimu, ši situacija rodo, kaip greitai pakrantės ekosistemoms gali smogti keli vienu metu veikiantys stresoriai. Jei suaugusios medūzos dar gali pasitraukti į gilesnius, vėsesnius ir stabilesnius vandens sluoksnius, jauni individai dažniau lieka pažeidžiamiausi, todėl pakrantėje jų žuvimas matomas pirmiausia.
Leave a Reply