Varšuvoje vykstant pasirengimui atkurti Saksų rūmų kompleksą archeologai atvėrė erdves, kurios nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo praktiškai nepasiekiamos. Tyrimai apėmė Brühlo rūmų kiemą, pagrindinio korpuso fragmentus, buvusias ūkines patalpas ir teritorijas greta Saksų sodo.
Didžiausia sensacija tapo po griuvėsių sluoksniais aptikta išskirtinė vėjų rožė, siejama su architektu Bohdanu Pniewskiu. Ji buvo tiksliai kiemo centre, o kartu rasta ir autentiško grindinio, granitinių plokščių bei laiptų, menančių paskutinius rūmų veikimo metus prieš karą.
Šie radiniai svarbūs ne tik kaip istorinė vertybė, bet ir kaip praktiškas orientyras atkūrimo projektui. Atsiradus tiksliam kiemo ašių ir dangų atskaitos taškui, projektuotojai gali patikslinti kitų komplekso elementų vietą ir pirminį erdvės išplanavimą.
Ne mažiau reikšmingi pasirodė išlikusių pamatų matavimai: vienoje vietoje nustatyta, kad buvusio pastato fasadas buvo beveik metru ilgesnis, nei rodė archyviniai planai. Dėl to teko koreguoti skaitmeninį komplekso modelį, kuris bus naudojamas atkūrimo darbams, o pati situacija priminė, kad net kruopšti dokumentacija ne visada tiksliai atspindi realią statinio geometriją.
Per kasinėjimus surinkta daugiau kaip 2 000 radinių, tarp jų apie 700 architektūrinių detalių, tokių kaip lipdybos fragmentai, tinko likučiai ir dekoratyviniai fasado elementai. Rasta ir per 100 keraminių grindų plytelių, dalis jų siejama su tarpukariu veikusia Dziewulski ir Lange gamykla.
Atrasti ir kasdieniai daiktai leidžia tiksliau atkurti tarpukario Varšuvos gyvenimo ritmą šiame kvartale. Kasinėjimuose aptikta daugybė indų šukių, butelių, taip pat maisto ir farmacijos prekių pakuočių, dalis jų priskiriama laikotarpiui, kai Brühlo rūmuose veikė Užsienio reikalų ministerija.
Tyrėjai fiksavo ir infrastruktūros pėdsakus, susijusius su tarpukario įstaigų veikla: garažų liekanas, aptarnavimo kanalus, liftų šachtų elementus bei sodo fragmentus. Tokie radiniai padeda ne tik atkurti pastatų išvaizdą, bet ir suprasti, kaip buvo organizuotas darbas ir kasdienybė vienoje svarbiausių tuometės valstybės institucinių erdvių.
Leave a Reply