Vienas labiausiai nuvertintų žalumynų: gali padėti širdžiai ir cukraus kontrolei

Kas yra vandeninė rėžiukė?

Vandeninė rėžiukė – kopūstinių šeimos žalumynas, artimas brokoliams, lapiniams kopūstams ir įprastai sėjamosioms rėžiukėms. Iš pirmo žvilgsnio ji neįspūdinga: smulkūs lapeliai ir ryškesnis, pipiriškas skonis, primenantis rukolą.

Gamtoje ji auga prie šaltinių, upelių ir lėtai tekančio vandens, todėl geriausiai jaučiasi drėgnoje aplinkoje. Nors kai kuriose šalyse vandeninė rėžiukė plačiau auginama ūkiuose, daugelyje parduotuvių ji vis dar reta, todėl dažnai lieka nepelnytai pamiršta.

Kodėl ji laikoma maistingu pasirinkimu?

Vandeninė rėžiukė vertinama dėl didelės maistinių medžiagų koncentracijos ir mažo kaloringumo. Joje randama vitamino C, vitamino K, folio rūgšties bei įvairių mineralų, įskaitant kalį, kalcį ir magnį.

Taip pat ji turi augalinių junginių, tarp jų karotenoidų, pavyzdžiui, liuteino ir beta karoteno, bei flavonoidų. Šios medžiagos siejamos su antioksidacine apsauga, kuri padeda mažinti oksidacinį stresą, siejamą su lėtinių ligų rizika.

Ką svarbu žinoti apie širdį ir cukraus kiekį?

Mityboje daugiau daržovių, ypač kopūstinių, dažnai siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Daržovės padeda didinti skaidulų kiekį racione, o tai svarbu cholesterolio ir sotumo kontrolei, ypač kai siekiama koreguoti svorį.

Kalbant apie gliukozės kontrolę, daržovės su mažesniu energijos tankiu ir skaidulomis gali padėti tolygiau kelti cukraus kiekį kraujyje. Vis dėlto vandeninė rėžiukė nėra vaistas nuo diabeto, o sergantiems žmonėms svarbiausia išlieka gydytojo sudarytas planas, vaistai ir nuosekli mitybos strategija.

Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, svarbu įvertinti, kad žalialapėse daržovėse, įskaitant vandeninę rėžiukę, gali būti daug vitamino K. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojamas pastovus, o ne staigiai besikeičiantis šių produktų kiekis racione.

Kaip ją valgyti kasdien?

Vandeninė rėžiukė pasižymi aštresniu, šiek tiek kartoku skoniu, todėl tinka patiekalams, kuriems reikia ryškesnės žalumos. Ji dera su pomidorais, ridikėliais, burokėliais, žuvimi, taip pat su kiaušiniais ar varške.

Praktiškiausia ją naudoti šviežią salotose, ant sumuštinių, tortilijose ar kaip priedą prie dubenėlių su kruopomis. Taip pat ją galima įmaišyti į žaliuosius kokteilius ar sutrinti į padažą, tačiau kaitinant dalis vitamino C gali sumažėti, todėl dalį vartojimo verta palikti žalią.