Ėjimas laikomas viena paprasčiausių ir saugiausių fizinio aktyvumo formų, tačiau pastaruoju metu išpopuliarėjo japoniška intervalinio ėjimo metodika. Jos esmė paprasta: einama ne vienodu tempu, o kaitaliojami greitesni ir lėtesni etapai, todėl treniruotė tampa intensyvesnė.
Šis būdas socialiniuose tinkluose dažnai pristatomas kaip lengvai pritaikomas skirtingam pasirengimo lygiui. Intervalinis ėjimas tinka tiek grįžtantiems prie aktyvumo po pertraukos, tiek tiems, kuriems įprastas pasivaikščiojimas jau per lengvas.
Kaip atrodo treniruotė?
Dažniausiai minima schema trunka apie 30 minučių: 3 minutes einama sparčiai, po to 3 minutes ramesniu tempu. Toks ciklas kartojamas 5 kartus, o prieš pradedant pravartu skirti kelias minutes apšilimui ir pabaigoje trumpai atvėsti lėtu žingsniu.
Sparčioji dalis turėtų būti tokia, kad kvėpavimas aiškiai padažnėtų, bet dar būtų įmanoma ištarti trumpą sakinį. Ramesnis etapas leidžia atgauti kvapą ir sumažina bendrą krūvį, todėl treniruotė paprastai būna draugiškesnė sąnariams nei bėgimas.
Kuo tai naudinga?
Intervalai didina energijos sąnaudas, nes organizmas periodiškai dirba didesniu intensyvumu, o širdies ir kraujagyslių sistema gauna stipresnį stimulą. Reguliariai praktikuojant gali gerėti ištvermė, bendra fizinė forma ir kasdienė savijauta.
Greitesnis ėjimas aktyviau įdarbina kojų, sėdmenų ir liemens stabilizavimo raumenis, o tai svarbu laikysenai ir judėjimo ekonomijai. Derinant su subalansuota mityba ir kitu judėjimu, intervalinis ėjimas gali padėti mažinti kūno masę, nes sudeginama daugiau kalorijų nei einant nuolat tuo pačiu tempu.
Vis dėlto tai nėra vietinis riebalų deginimas ar greita figūros transformacija per kelias dienas. Rezultatus labiausiai lemia reguliarumas, miego kokybė, bendras aktyvumas ir realistiškai parinktas kalorijų balansas.
Kam tinka ir į ką atkreipti dėmesį?
Didžiausias šios metodikos privalumas yra universalumas: nereikia specialios įrangos, užtenka patogių batų ir saugios vietos pasivaikščioti. Intensyvumą galima lengvai reguliuoti trumpinant greito ėjimo atkarpas arba ilgiau einant lėtesniu tempu.
Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių skausmų ar seniai nesportavote, krūvį verta didinti palaipsniui ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Svarbiausia taisyklė paprasta: treniruotė turi būti iššūkis, bet neturi sukelti skausmo ar ryškaus savijautos pablogėjimo.
Leave a Reply