Kodėl baltymai būtini?
Baltymai yra viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų: jie reikalingi raumenims, odai, vidaus organų audiniams ir daugeliui fermentų bei hormonų. Taip pat baltymai prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda pernešti įvairias medžiagas kraujyje, todėl jų reguliariai turi būti racione.
Kadangi organizmas baltymų „sandėliuoja“ ribotai, ypač svarbus nuoseklus jų gavimas su maistu. Ilgainiui per mažas baltymų kiekis gali apsunkinti atsistatymą po ligų ar krūvio, silpninti raumenų masės palaikymą ir didinti nuovargį.
Kiek baltymų reikia per dieną?
Daugumai sveikų suaugusiųjų, kurių kūno masė normali, orientyras yra apie 0,8–0,9 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 65 kilogramus sveriančiam žmogui dažnai pakanka maždaug 52–59 gramų baltymų per dieną.
Poreikis gali būti didesnis vyresniame amžiuje, atsigavimo po ligos ar traumų laikotarpiu, taip pat intensyviai sportuojant. Tokiais atvejais praktikoje dažnai taikomi didesni intervalai, tačiau juos verta derinti individualiai, ypač jei yra inkstų ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Ar baltymai padeda lieknėti?
Vien tik mažas baltymų kiekis nėra tiesioginė svorio augimo priežastis, nes kūno masę pirmiausia lemia bendras energijos balansas. Vis dėlto baltymai gali padėti kontroliuoti apetitą, nes sotumo jausmas po baltymingesnio patiekalo dažnai išlieka ilgiau.
Moksliniai duomenys rodo, kad organizmas baltymų virškinimui ir apykaitai sunaudoja daugiau energijos nei riebalams ar angliavandeniams. Mažinant svorį pakankamas baltymų kiekis taip pat padeda saugoti liesąją kūno masę, įskaitant raumenis, tačiau persivalgymas vis tiek didina svorį, nesvarbu, iš kokių maistinių medžiagų gaunamos kalorijos.
Kur ieškoti baltymų kasdienėje mityboje?
Geri baltymų šaltiniai yra kiaušiniai, žuvis, mėsa ir pieno produktai, tačiau vis didesnę reikšmę įgyja augaliniai pasirinkimai. Lęšiai, pupelės, avinžirniai, soja, „tofu“, „tempeh“, riešutai ir sėklos suteikia ne tik baltymų, bet ir skaidulų, vitaminų bei mineralų.
Augaliniuose produktuose kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių gali būti mažiau, todėl pravartu įvairinti šaltinius. Ypač naudinga derinti ankštinius su grūdiniais produktais per dieną, tačiau neprivalu kiekviename valgyme sudaryti „tobulos poros“, jei mityba apskritai yra įvairi.
Kada verta pristabdyti?
Baltymų daugiau ne visada reiškia geriau: per didelis jų kiekis dažnai ateina kartu su perteklinėmis kalorijomis, ypač jei racioną sudaro labai kaloringi produktai. Be to, reikšmę turi ne tik baltymų gramai, bet ir tai, kas dar yra maiste: žuvis suteikia omega-3 riebalų rūgščių, ankštiniai skaidulų, o riešutai nesočiųjų riebalų.
Jei turite lėtinių ligų, ypač susijusių su inkstais, ar vartojate specifinius vaistus, prieš didinant baltymų kiekį verta pasitarti su gydytoju ar dietistu. Saugiausia strategija kasdienybėje dažniausiai yra baltymų paskirstymas per kelis valgymus ir įvairūs jų šaltiniai.
Leave a Reply