Pasaulinė kritinių mineralų, reikalingų elektromobiliams, puslaidininkiams ir atsinaujinančiai energetikai, paklausa toliau auga, o Uzbekistanas spartina gavybos ir perdirbimo plėtrą keliuose pramoniniuose regionuose. Šalis skelbia identifikavusi daugiau nei 30 kritinių mineralų rūšių ir vykdanti dešimtis investicinių projektų.
Pagal oficialiai skelbiamus duomenis, Uzbekistane šiuo metu įgyvendinami 76 investiciniai projektai, apimantys 28 retuosius elementus, o jų bendra vertė siekia apie 2,4 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių išteklių minimi varis, molibdenas, volframas, litis, niobis, tantalas, renis bei kiti retieji metalai.
Mineralais turtingos teritorijos, tokios kaip Almalykas, Navojus ir Surchandarja, laikomos pagrindiniais telkinių mazgais. Šių žaliavų reikšmę didina tai, kad jos naudojamos baterijose, elektros tinklų infrastruktūroje, elektronikoje ir aukštos pridėtinės vertės pramonėje.
Pramoninė bazė ir ilga gavybos istorija
Vienas svarbiausių sektoriaus ramsčių yra Almalyko kasybos ir metalurgijos kompleksas, laikomas viena didžiausių pramonės įmonių Centrinėje Azijoje. Kompleksas vienoje sistemoje apjungia kasybą, rūdos paruošimą ir lydyklas, todėl gali didinti produkcijos mastą ir valdyti šalutinių metalų išgavimą.
Kalmakyro telkinio eksploatacija pradėta dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o per dešimtmečius perdirbimui pervežta daugiau nei 1 mlrd. tonų rūdos. Įmonės atstovai teigia, kad šiandien Kalmakyro padalinys per metus išgauna daugiau nei 38 mln. tonų rūdos.
Komplekse dirba daugiau nei 35 000 darbuotojų, o pagrindinė produkcija apima varį, cinką, auksą ir sidabrą. Kartu išgaunami ir susiję metalai, tokie kaip molibdenas, volframas bei renis, kurie laikomi strategiškai svarbiais technologijų grandinėse.
Yoshlik-1: projektas dešimtmečiams
Vienu didžiausių šiuo metu vystomų projektų įvardijamas Yoshlik-1 telkinys, kurio aktyvi plėtra vyksta nuo 2017 metų. Dėl masto ir geologinės sudėtingumo projektas įgyvendinamas etapais, plečiant infrastruktūrą ir didinant technikos parką.
Telkinyje, be vario, taip pat išgaunamas auksas, sidabras, molibdenas ir retieji metalai, tarp jų renis, selenas bei telūras. Projekto geologai nurodo, kad po papildomų tyrimų atsargos buvo reikšmingai patikslintos, o prognozuojama eksploatacija gali trukti ilgiau nei 50 metų.
Inžinierių vertinimu, jau pašalinta daugiau nei 248 mln. kubinių metrų dangos, nutiesta apie 45 kilometrus geležinkelio infrastruktūros rūdos pervežimui. Skelbiama, kad objekte dirba daugiau nei 400 sunkiosios kasybos technikos vienetų.
Nauja politika ir perdirbimo ambicijos
2024 metais Uzbekistane įsteigtas Uzbekistan Technological Metals Complex, kuriam pavesta koordinuoti kritinių mineralų grandinę nuo žvalgybos iki perdirbimo. Valdžios institucijų tikslas siejamas ne su žaliavų eksportu, o su didesnės pridėtinės vertės produktais šalies viduje.
„Mūsų strategija nėra eksportuoti žaliavas. Mūsų tikslas yra sukurti pridėtinės vertės grandinę šalies viduje“, – sakė viceministras Urol Yusupov.
Institucija vysto volframo ir molibdeno perdirbimo klasterius, taip pat planuoja projektus, susijusius su ličiu, grafitu, tantalu, niobiu ir magniu. Be to, nagrinėjamos galimybės panaudoti technogenines atliekas, susidariusias per ankstesnius kasybos etapus, taip mažinant žaliavų švaistymą ir aplinkosauginę naštą.
Iki 2030 metų Uzbekistano planuose numatomas perdirbamų kritinių mineralų spektras, o prioritetais įvardijami volframas, molibdenas, selenas, telūras ir renis. Pilotiniai ličio išgavimo bandymai taip pat vykdomi, o grafito telkinių plėtra, pasak pareigūnų, pradedama artimiausiu laikotarpiu.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir renio gryninimas
Uzbekistanas plečia bendradarbiavimą su užsienio partneriais mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, siekdamas greičiau diegti pažangius išgavimo ir rafinavimo sprendimus. Tarp minimų partnerių yra Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Kanada, Pietų Korėja ir Kinija.
Skelbiama, kad bendri projektai apima darbus su KU Leuven renio išgavimo srityje bei su SGS ličio technologijoms. Uzbekistano atstovai teigia, jog nuo 2025 metų pavyko pasiekti 99,99 proc. renio grynumą ir pradėti eksportuoti rafinuotą produktą.
Aplinkosaugos aspektai taip pat akcentuojami cinko gamyboje Almalyke, kur diegiamos išmetamųjų dujų valymo ir šalutinių produktų surinkimo sistemos. Įmonė nurodo, kad sieros dioksidas surenkamas ir paverčiamas sieros rūgštimi, o metinė gamyba siekia apie 180 000 tonų, daugiausia tiekiamų vietos chemijos ir trąšų pramonei.
Ekspertai pabrėžia, kad kritinių mineralų rinka vis labiau priklauso ne tik nuo telkinių dydžio, bet ir nuo perdirbimo pajėgumų bei tiekimo grandinių patikimumo. Todėl Uzbekistano siekis plėtoti vietinį perdirbimą gali tapti svarbiu veiksniu, konkuruojant dėl užsakymų elektromobilių baterijoms, energetikos tinklams ir puslaidininkių pramonei.
Leave a Reply