Karibų Redondos saloje išnaikinus invazines žiurkes ir ožkas gamta atsigavo stebėtinai greitai

Written by

in

Maža Karibų jūros sala Redonda dar visai neseniai atrodė beveik kaip dykuma: augmenija buvo nuniokota, o vietinės rūšys traukėsi. Situaciją ilgą laiką blogino invazinės žiurkės ir sulaukėję ožiai, kurie naikino augalus ir trikdė natūralias mitybos grandines.

2016 metais pradėta atkūrimo programa siekė pašalinti šias invazines rūšis, o 2017 metais gamtosaugininkai pranešė, kad žiurkių ir laukinių ožkų saloje nebeliko. Nuo tada pokyčiai, kaip teigiama specialistų, tapo matomi gerokai greičiau, nei buvo tikėtasi.

Kas pasikeitė per kelerius metus

Iki 2023 metų salos augalijos biomasė, skaičiuojama tyrėjų vertinimu, išaugo daugiau nei 2 000 proc. Atsikurianti augmenija ėmė stabilizuoti dirvožemį, todėl mažėjo erozija ir į jūrą nuplaunamų nuosėdų kiekis, kuris anksčiau galėjo žaloti aplink esančius rifus.

Kartu su augalais į Redondą grįžo ir gyvūnija. Skelbiama, kad saloje vėl fiksuojama apie 15 antžeminių paukščių rūšių, o kai kurių endeminių roplių gausa išaugo kelis kartus.

Retos driežų rūšies šuolis

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Redondos antžeminis drakonas, reta saloje gyvenanti driežų rūšis. Nurodoma, kad nuo 2017 metų jos populiacija padidėjo 13 kartų, o tai tapo aiškiu ženklu, kaip greitai ekosistema gali atsitiesti pašalinus pagrindinius trikdžius.

Ekspertai pabrėžia, kad invazinių rūšių kontrolė salose dažnai duoda išskirtinai apčiuopiamą efektą, nes izoliuotose ekosistemose net vienas įvežtas plėšrūnas ar augalėdis gali pakeisti visą pusiausvyrą. Redondos atvejis rodo ir tai, kad atsikūrus augmenijai pradeda veikti teigiama grandinė: daugiau slėptuvių, daugiau maisto, geresnės perėjimo vietos paukščiams.

Apsauga apima ir jūrą

Atkūrimo darbai neapsiribojo vien sausuma: Redondai suteiktas naujas saugomos teritorijos statusas apima ir aplinkines jūrines buveines. Po apsauga patenka koraliniai rifai, jūros žolynai ir kitos ekosistemos, kuriose, specialistų vertinimu, gali gyventi mažiausiai 30 retų ar nykstančių rūšių.

Gamtosaugininkai taip pat svarsto tolimesnius žingsnius, įskaitant kai kurių vietinių rūšių sugrąžinimą, jei bus užtikrinta, kad invazinės rūšys neatsinaujins. Tokiose salose tai paprastai reiškia ilgalaikę stebėseną, griežtesnę biologinės saugos kontrolę ir greitą reakciją į bet kokius naujus įsiveisimo požymius.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *