Rinkos sureagavo į naftos brangimą
Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.
Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.
Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus
Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.
Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.
ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą
Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.
Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.
„JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.
Spaudimas jaučiamas ir JAV
Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.
Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.
Kodėl pajamingumai kyla dar labiau
Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.
Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.
„Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.
Ką tai reiškia valstybių biudžetams
Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.
Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.
Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos
Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.
Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.
Leave a Reply