Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos ir didėjantis miškų gaisrų pavojus verčia ES peržiūrėti, ar pakanka žmonių ir technikos reaguoti į ekstremalias situacijas. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad profesionalių ugniagesių pajėgumai Bendrijoje labai nevienodi.
2025 metais ES dirbo 372 400 profesionalių ugniagesių, tai sudarė apie 0,18 proc. visų dirbančiųjų. Į šią kategoriją patenka ir miškų gaisrų gesinime dalyvaujantys ugniagesiai, tačiau savanoriai į statistiką neįtraukiami.
Daugiausia profesionalių ugniagesių turi didžiosios ekonomikos, kuriose daugiau gyventojų ir infrastruktūros. Vokietijoje jų buvo 57 700, Prancūzijoje 47 700, Italijoje 43 500, o Ispanijoje 38 500.
Lenkija su 40 000 ugniagesių užėmė ketvirtą vietą ES, o vadinamasis didysis ketvertas kartu sudarė 187 400 ugniagesių. Tai reiškia, kad Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija sutelkia 50,3 proc. visų ES profesionalių ugniagesių.
Tarp šalių, kuriose ugniagesių skaičius taip pat išsiskiria, minimos Rumunija ir Graikija, abi turėjo daugiau kaip 20 000 profesionalų. Portugalijoje ir Čekijoje jų buvo po daugiau nei 16 000, o mažiausi skaičiai fiksuoti Kipre ir Estijoje, kur jų buvo mažiau nei 2 000.
Kur ugniagesių dalis didžiausia
Vertinant ne absoliučius skaičius, o ugniagesių dalį bendrame užimtume, ryškėja kita lyderystė. Graikijoje ugniagesiai sudarė 0,47 proc. dirbančiųjų, Kroatijoje 0,43 proc., o Portugalijoje 0,33 proc., kai ES vidurkis siekė 0,18 proc.
Didžiosios ekonomikos pagal šį rodiklį atsiduria arčiau vidurkio arba žemiau jo: Italijoje ugniagesiai sudarė 0,18 proc., Ispanijoje 0,17 proc., Prancūzijoje 0,16 proc., Vokietijoje 0,14 proc. Tai rodo, kad didelės šalys remiasi didesniu absoliučiu skaičiumi, bet ne visada didesne profesijos dalimi rinkoje.
Pagalba per sienas ir bendra ES flotilė
Vien nacionaliniai skaičiai neatskleidžia viso vaizdo, nes per didelius gaisrus šalys gali prašyti paramos iš kitų valstybių. Tam veikia ES civilinės saugos mechanizmas, leidžiantis greičiau koordinuoti žmonių ir technikos judėjimą, kai vietiniai ištekliai išsenka.
„Nė viena šalis neturėtų su gaisrais kovoti viena. Per mūsų civilinės saugos mechanizmą Europa greitai perkelia lėktuvus, sraigtasparnius ir ugniagesius ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė už pasirengimą ir krizių valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib.
Europos Komisijos duomenimis, 2026 metais ES bendri pajėgumai apėmė 22 gaisrų gesinimo lėktuvus ir 5 sraigtasparnius, veikiančius per rescEU bei Europos civilinės saugos išteklių telkinį. Šie pajėgumai skirti greitam sutelkimui, kai situacija tampa regioninio masto.
Gaisrų rizika plečiasi į šiaurę
Europos Komisija pabrėžia, kad klimato kaita didina gaisrų riziką ir plečia ją į teritorijas, kurios anksčiau nebuvo laikomos aukštos rizikos zonomis. Be Viduržemio jūros regiono, vis dažniau minimos ir tokios šalys kaip Čekija, Vokietija ar Švedija.
Iki 2026 metų 31 savaitės ES buvo išdegę 489 826 hektarai, tai buvo 13 proc. daugiau nei 2012–2025 metų to paties laikotarpio vidurkis. Pagal sukauptą išdegusį plotą 2026 metais ES buvo ketvirti prasčiausi nuo 2012 metų.
Kiek kainuoja priešgaisrinė apsauga
Didėjant rizikoms, auga ir viešosios išlaidos priešgaisrinei apsaugai. 2024 metais bendros valdžios sektoriaus išlaidos priešgaisrinės apsaugos paslaugoms ES siekė 43,8 mlrd. eurų, tai sudarė apie 0,5 proc. visų bendrųjų valdžios išlaidų.
Daugiausia išleido Vokietija, 13,7 mlrd. eurų, o Prancūzija skyrė 7,9 mlrd. eurų. Graikijoje išlaidos viršijo 1 mlrd. eurų ir sudarė 0,9 proc. visų valdžios išlaidų, tai buvo didžiausia dalis ES.
Šie skaičiai išryškina kryptį: gaisrų sezonams aštrėjant, vien ugniagesių skaičiaus nebeužtenka, vis svarbesni tampa prevencijos sprendimai, ankstyvo aptikimo sistemos, geresnė koordinacija ir bendra ES parama, kai ekstremalios situacijos peržengia valstybių ribas.
Leave a Reply