Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

Gaisras strateginiame objekte

Naktį iš rugpjūčio 21 į 22 dieną Rusijoje, Samaros srityje, buvo atakuota viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų Novokuibyševske. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad smūgio vietoje kilo gaisras.

Novokuibyševsko rafinerija priklauso „Rosneft“ ir yra laikoma strategiškai svarbiu objektu, nes jos produkcija naudojama ir karinėms reikmėms. Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareiškimų, siejami su bandymu mažinti Rusijos degalų ir logistikos pajėgumus.

Kokie dronai galėjo būti panaudoti

Apie panaudotą ginkluotę viešai prabilo gamintojas „Fire Point“, nurodęs, kad atakoms prieš rafineriją ir „Ozon“ logistikos centrą Čapajevske buvo naudota jų sukurta platforma FP-1. Tai vienkartinis smogiamasis dronas, skirtas taikiniams toli už fronto linijos.

FP-1 savo forma labiau primena nedidelį lėktuvą nei įprastą daugiasraigtį droną. Skelbiama, kad jo ilgis siekia apie 3,5 metro, sparnų mostas apie 2,5 metro, o konstrukcijoje naudojamas stūmoklinis variklis su užpakalyje montuojamu propeleriu.

Nuotolis ir atsparumas trikdymui

FP-1 startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, o pradinei įgėjai, kaip skelbiama, pasitelkiamas vienkartinis raketinis greitintuvas. Vėliau skrydį užtikrina vidaus degimo variklis, todėl platforma pritaikyta ilgesniam skrydžiui didesniais atstumais.

Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad tokio tipo dronų startinė masė gali siekti apie 200–300 kilogramų, o kovinė galvutė gali būti 60–120 kilogramų. Taip pat minima maždaug 250 kilometrų per valandą sparta, skrydis iki 4 kilometrų aukščio ir iki septynių valandų ore.

Vienas svarbiausių FP-1 bruožų yra nuotolis, kuris, priklausomai nuo versijos, įvardijamas nuo 1 600 iki 2 700 kilometrų. Tokie parametrai paaiškina, kaip panašios platformos gali pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

Teigiama, kad FP-1 naudoja palydovinę ir inercinę navigaciją, o pastaroji leidžia tęsti skrydį net praradus palydovinį signalą. Taip pat minimos priemonės atsparumui trikdymui didinti, įskaitant CRPA tipo anteną ir kitas sistemas.

Naujesnėse versijose, kaip skelbiama, gali būti diegiama kamera ir automatinio taikinių atpažinimo algoritmai. Tai rodo kryptį, kuria vystomos tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų technologijos, kai akcentuojamas autonomiškumas ir atsparumas elektroninei kovai.

Ekspertų vertinimu, tokie bepiločiai nėra skirti žvalgybai ar koregavimui, o yra vienkartinės smogiamojo tipo platformos. Jų taikiniai dažniausiai yra energetikos, logistikos ir karinei pramonei svarbūs objektai, kurių veiklos sutrikdymas gali turėti ilgalaikį poveikį.