Mongolija taikosi į Azijos duomenų centrų žemėlapį: vilioja pigia energija, šalčiu ir mokesčių lengvatomis

Mongolijos planas: duomenų centrai

Mongolija siekia tapti regioniniu duomenų centrų centru ir šį tikslą aktyviai pristatė Ulan Batore vykusios COP17 konferencijos užkulisiuose. Šalies valdžia skelbia pasirašiusi susitarimus dėl 863 megavatų planuojamos duomenų centrų galios, tikėdamasi pritraukti tarptautinį kapitalą ir technologijų įmones.

Tokį posūkį Ulan Batoras pateikia kaip konkrečiausią ekonominį rezultatą šalia Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu darbotvarkės. Pagrindinė žinutė investuotojams paprasta: Mongolija gali pasiūlyti tai, ko šiuo metu trūksta daugeliui rinkų, sparčiai plečiančių skaitmeninę infrastruktūrą.

Pasak Mongolijos vicepremjero Togmido Doržchando, šalies pranašumai remiasi trimis dėmenimis: pigesne energija, šaltu klimatu ir didelėmis teritorijomis bei, valdžios teigimu, investuotojams palankia teisine aplinka. Būtent aušinimas yra viena didžiausių duomenų centrų sąnaudų dalių, todėl ilgas šaltasis sezonas šalyje pristatomas kaip praktinis konkurencinis pranašumas.

„Esame labai šalta šalis, aštuonis mėnesius per metus vyrauja šaltis. Duomenų centrams tai svarbu, nes jiems reikia daug aušinimo, o kuo šalčiau, tuo daugiau sutaupoma“, – sakė Togmidas Doržchandas.

Pigi elektra ir 24 mėnesių terminas

Vyriausybės atstovai investuotojams nurodo, kad duomenų centrų elektros kaina Mongolijoje galėtų būti mažesnė nei 0,04 euro už kilovatvalandę. Taip pat teigiama, kad prijungimą prie tinklo būtų galima užtikrinti per 24 mėnesius, o investuotojams žadoma iki maždaug 18 proc. siekianti grąža.

Šie skaičiai rinkoje skamba ambicingai, ypač tuo metu, kai daugelyje šalių duomenų centrų plėtrą riboja tinklo pralaidumas, leidimų terminai ir brangstanti elektra. Būtent dėl to valstybės vis dažniau varžosi ne tik mokesčių režimais, bet ir realiais pažadais dėl infrastruktūros parengties.

Investicinis renginys, pavadintas Sovereign by Design – Mongolia’s Green DI Data Centre Initiative, buvo pristatytas kaip bandymas sujungti skaitmeninę plėtrą su žaliosios energetikos darbotvarke. Mongolijos skaitmeninės plėtros, inovacijų ir ryšių ministrė Chinbat Nomin akcentavo duomenų saugumą ir vadinamąjį duomenų suverenitetą.

„Siūlome ne vien gamtinius išteklius, bet ir saugumą bei duomenų suverenitetą. Kartą saugomi duomenys yra apsaugoti, o ryšys taip pat yra suverenus ir saugus“, – sakė Chinbat Nomin.

Ministrė taip pat užsiminė apie geopolitinį argumentą: Mongolija mato galimybę aptarnauti Kinijos rinką, tačiau duomenis laikyti už Kinijos ribų. Tokia strategija gali būti patraukli daliai tarptautinių bendrovių, kurios ieško vietų, leidžiančių derinti artumą didelėms rinkoms ir aiškesnį teisinį režimą duomenų laikymui.

Renginyje, ministrės teigimu, pasirašyta dešimt ketinimų protokolų. Vyriausybė pabrėžia, kad duomenų centrų pati nestatys ir nevaldys, o sieks sukurti sąlygas, kad tai padarytų privatūs vietos ir užsienio investuotojai.

COP17 fonas ir dykumėjimo mastas

Duomenų centrų iniciatyva vyko greta COP17 diskusijų apie žemės degradaciją, sausrą ir dykumėjimą. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu priimta 1994 metais ir vienija 197 šalis, o konferencijose paprastai dalyvauja ne tik vyriausybės, bet ir mokslininkai bei finansų institucijos.

Mongolija čia turi itin jautrų interesą: šalies institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įvardijusios, kad didelė teritorijos dalis patiria dykumėjimo procesus, o klimato šiltėjimas regione vyksta sparčiai. Todėl valdžia mėgina parodyti, kad tarptautinių renginių nauda bus ne vien diplomatinė, bet ir ekonominė.

Ulan Batoro pasirinktas naratyvas remiasi idėja, kad šaltas klimatas ir atsinaujinančios energetikos potencialas gali tapti tvaraus augimo varikliu. Tačiau investuotojams esminiai klausimai išliks praktiniai: ar pažadėta pigi energija bus užtikrinta ilguoju laikotarpiu, kaip greitai bus plečiami tinklai ir kokios bus realios duomenų apsaugos bei reguliavimo sąlygos.

Šalies valdžia skelbia rengianti Duomenų įstatymą ir strateginę sistemą, paremtą energijos, ryšių ir teisine bei reguliacine „suvereniteto“ kryptimis. Jei šie planai bus įgyvendinti, Mongolija gali tapti nauju tašku Azijos duomenų centrų geografijoje, kur šiuo metu vyksta ypač intensyvi konkurencija.