Lietuva ir Ukraina pasirašė bendrą deklaraciją, kuria susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė energetikos ministras Lukas Savickas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras Denys Shmyhal.
Sutarta, kad Ukrainos specialistai dalysis karo metu sukaupta patirtimi, kaip saugoti energetikos infrastruktūrą, didinti elektros tinklų atsparumą ir greitai atkurti sugadintus objektus po atakų. Tai apima tiek fizinę apsaugą, tiek operacinį reagavimą, kai remonto darbai vykdomi esant nuolatinei grėsmei.
Mainais Lietuva įsipareigojo prisidėti praktine pagalba, perduodant sunkiąją įrangą ir remiant decentralizuotos energetikos sprendimus, kurie leidžia sumažinti pažeidžiamumą, kai dideli gamybos ar perdavimo mazgai tampa taikiniais. Taip pat numatyta ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrintas didesnis sistemos stabilumas šaltuoju metų laiku.
2026–2028 metų veiksmų planas
Šalys planuoja parengti 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama infrastruktūros atsparumui, energijos kaupimui ir tiekimo saugumui. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos praktikas, kai po energetikos krizės didinamos tiekimo grandinės atsargos ir investuojama į lankstesnes sistemas.
Vizito metu Lietuvos delegacija apžiūrėjo Ukrainos energetikos objektus, siekdama įvertinti vietoje taikomas apsaugos priemones ir pasirengimą greitam atstatymui. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui, nes energijos sistemos saugumas tampa vis labiau susietas su tarpvalstybiniais srautais ir bendromis rinkomis.
Dujos, terminalai ir saugyklos
Deklaracijoje numatoma plėsti partnerystes tarp tinklų operatorių, reguliuotojų ir energetikos įmonių abiejose šalyse. Taip pat sutarta įvertinti regioninės dujų infrastruktūros galimybes, įskaitant Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą ir Ukrainos požeminių dujų saugyklų potencialą.
Tokie sprendimai gali prisidėti prie platesnio Europos Sąjungos energetinio saugumo, ypač tais laikotarpiais, kai rinkose išauga kainų svyravimai arba atsiranda fizinių tiekimo sutrikimų rizika. Praktinis tikslas yra didinti lankstumą: turėti daugiau alternatyvių kelių dujoms ir daugiau galimybių kaupti atsargas.
„Lietuva yra stipri ir patikima partnerė, nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų stovinti Ukrainos pusėje“, – sakė Denys Shmyhal.
Pasak jo, deklaracija politinius įsipareigojimus paverčia aiškesniu ir praktišku įgyvendinimo mechanizmu. Ukrainos pusė akcentuoja, kad dalijasi unikalia patirtimi dėl pasyvios apsaugos, tinklų atsparumo ir greito infrastruktūros atkūrimo, o Lietuva prisideda įranga, decentralizuotos energijos sprendimais ir dujų tiekimo diversifikavimu.
Leave a Reply