Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.
EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.
Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu
Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.
Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.
Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja
Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.
Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.
„Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.
Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat
Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.
Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.
„DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.
Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.
Leave a Reply