Europos Komisija pradėjo vertinti, ar arbitražo sprendimas, įpareigojęs Rumuniją atlyginti nuostolius dešimčiai investuotojų dėl pakeistos atsinaujinančios elektros paramos schemos, neprieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms. Komisija aiškinasi, ar tokia kompensacija ir jos išmokėjimas gali būti laikomi valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.
Ginčo ištakos siekia 2011 metų liepos mėnesį, kai Rumunija įvedė paramos schemą, grindžiamą žaliaisiais sertifikatais, skirtais skatinti elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Schema buvo suderinta su ES valstybės pagalbos sistema ir vėliau kelis kartus keista, Komisijai pritariant atnaujinimams.
Vis dėlto po pakeitimų dalis investuotojų teigė patyrę nuostolių ir inicijavo arbitražo procesą prieš Rumuniją, remdamiesi Energetikos chartijos sutartimi. Arbitražo teismas konstatavo pažeidimą ir priteisė investuotojams 42,2 mln. eurų kompensaciją, taip pat palūkanas ir papildomas išlaidas, o Rumunija apie sprendimą informavo Komisiją ir jau buvo atlikusi mokėjimą.
Kas kelia klausimų Briuseliui?
Komisijos preliminari pozicija yra kritiška: jos vertinimu, arbitražo sprendimas ir jo įgyvendinimas gali reikšti selektyvų ekonominį pranašumą, suteikiamą konkrečioms įmonėms valstybės lėšomis. Tokiu atveju priemonė atitiktų valstybės pagalbos požymius ir galėtų būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka.
Šiame etape Komisija pradeda išsamesnį tyrimą, kad įvertintų priemonės suderinamumą su ES taisyklėmis. Bendras principas yra toks, kad valstybės pagalba draudžiama, nebent Europos Komisija ją patvirtina kaip suderinamą su vidaus rinka, pavyzdžiui, kai tenkinamos aiškios išimčių sąlygos.
Kodėl tai svarbu investuotojams?
Atsinaujinančios energetikos sektoriuje paramos schemų stabilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių investicijų kainą ir riziką. Kai valstybės koreguoja subsidijų mechanizmus, neretai kyla ginčų dėl teisėtų lūkesčių ir finansinių pasekmių, todėl arbitražas tampa įrankiu siekiant kompensacijų.
Tuo pačiu ES valstybės pagalbos kontrolė reiškia, kad net ir priteistos kompensacijos gali būti tikrinamos per kitą prizmę: ar jos nesukuria rinkos iškraipymų ir ar nėra faktiškai nauja, iš anksto nepatvirtinta parama. Galutinis Komisijos vertinimas lems, ar Rumunija galės įgyvendinti sprendimą be papildomų įpareigojimų, ar teks peržiūrėti išmokėjimo sąlygas.
Kokie tolesni žingsniai?
Komisijai tęsiant tyrimą, suinteresuotos šalys paprastai kviečiamos teikti pastabas, o sprendimas priimamas įvertinus tiek teisinį, tiek ekonominį priemonės poveikį. Tokios procedūros gali užtrukti, ypač kai vertinami kompleksiniai ryšiai tarp nacionalinių schemų, arbitražo sprendimų ir ES vidaus rinkos taisyklių.
Rumunijos atvejis yra signalas, kad ginčai dėl atsinaujinančios energetikos paramos nebūtinai baigiasi vien arbitražo nutartimi. Net ir priteista kompensacija gali atsidurti Komisijos akiratyje, jei kyla klausimų dėl jos atitikimo ES valstybės pagalbos sistemai.
Leave a Reply