Jungtinės Valstijos, pastaraisiais metais tapusios didžiausia suskystintų gamtinių dujų (LNG) eksportuotoja, toliau didina ambicijas Europoje. Energetikos bendrovė „Sempra“ pradėjo leidimų gavimo procesą naujam projektui Port Arthur LNG North Teksase, kuris ateityje galėtų reikšmingai padidinti LNG pasiūlą pasaulyje.
Pagal projektui pateiktus dokumentus, naujasis terminalas būtų vystomas greta jau plėtojamos Port Arthur LNG infrastruktūros. Skaičiuojama, kad užbaigus planuojamas pajėgumų plėtros fazes, vien šis kompleksas galėtų tapti vienu svarbesnių JAV eksporto taškų, orientuotų į Europos rinką.
Pajėgumai ir numatomas grafikas
Port Arthur LNG North koncepcijoje numatyta įrengti keturias dujų skystinimo linijas. Bendra metinė LNG gamyba, priklausomai nuo galutinių sprendimų ir leidimų, galėtų siekti iki maždaug 27 mln. tonų, o tai prilygtų dešimtims milijardų kubinių metrų gamtinių dujų po regazifikacijos.
Projekte taip pat numatyta saugyklų infrastruktūra ir jūrinė dalis su dviem krovos prieplaukomis, kad LNG būtų galima krauti į tanklaivius. Dokumentuose nurodoma, kad realus eksporto startas galėtų įvykti 2034 metų antroje pusėje, jei procesai vyktų pagal planą.
Kodėl Europa tampa pagrindiniu taikiniu
Europos dujų rinka po 2022 metų iš esmės persitvarkė: išaugo LNG vaidmuo, o pirkėjams svarbesni tapo tiekimo saugumas, maršrutų patikimumas ir tiekėjų diversifikacija. JAV tiekėjai Europai turi logistinį pranašumą, nes kelionė tanklaiviu iš Meksikos įlankos uostų iki Europos terminalų paprastai trumpesnė nei iki Azijos.
Tuo pat metu Viduriniųjų Rytų tiekimo grandines periodiškai veikia geopolitinės rizikos, todėl daliai pirkėjų patrauklesnės tampa alternatyvos iš Atlanto baseino. Dėl to nauji ar plečiami JAV LNG projektai dažnai iš anksto modeliuojami taip, kad geriausiai atitiktų Europos paklausos profilį.
JAV LNG plėtra ir konkurencija
„Sempra“ projektas nėra pavienis: JAV vystoma daugiau nei dešimt LNG eksporto plėtros iniciatyvų skirtingose stadijose. Rinka tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos JAV eksporto pajėgumai gali ryškiai išaugti, o tai darytų spaudimą kainoms ir stiprintų konkurenciją dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių.
Vis dėlto galutinis poveikis Europai priklausys nuo kelių veiksnių: leidimų ir finansavimo tempo, laivybos kaštų, dujų kainų ciklų bei ES politikos, susijusios su iškastinio kuro vartojimo mažinimu. Dėl to dideli terminalų projektai, net ir turint aiškų strateginį tikslą, dažnai susiduria su ilga įgyvendinimo trajektorija ir didesne komercine rizika.
Leave a Reply