Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

Slapta kelionė, viešos interpretacijos

Slaptas JAV CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą dėl Rusijos ketinimų ir NATO pasirengimo. Nors oficialiai detalių mažai, pats faktas, kad žvalgybos vadovas vyko asmeniškai, daug kam tapo signalu apie galimai jautrią informaciją.

JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Maskvai perduotas perspėjimas nesvarstyti smūgių NATO narėms, ypač Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tokie pranešimai sustiprino klausimą, ar Rusija gali mėginti patikrinti Aljanso vienybę, nes karas Ukrainoje užsitęsė ir išlieka aklavietės požymių.

Ko baiminamasi labiausiai

Karo analitikai pabrėžia, kad šiandien nematyti tokio plataus Rusijos pajėgų telkimo prie Baltijos valstybių, koks buvo fiksuotas prieš 2022 metų vasario invaziją į Ukrainą. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos nebėra, nes NATO atgrasymas gali būti testuojamas ir mažesnėmis, ribotomis priemonėmis.

Diskusijose dažniausiai minimi scenarijai apima oro erdvės pažeidimus, riboto masto raketų ar dronų smūgius, taip pat provokacijas pasienyje. Tokie veiksmai galėtų būti skirti ne teritorijai užimti, o patikrinti, kaip greitai ir vieningai sąjungininkai reaguotų pagal NATO 5 straipsnį.

„Svarbiausia rizika yra ne masinė invazija, o ribota provokacija, kurią būtų sunku iš karto aiškiai įvardyti“, – sakė vienas Europos karinių struktūrų atstovas.

Baltijos šalių žinutė: vertinimai nesikeičia

Baltijos šalių pareigūnai po vizito viešai siekė mažinti įtampą ir pabrėžė, kad jų grėsmių vertinimai iš esmės nepasikeitė. Estija ir Latvija akcentavo, kad tiesioginės plataus masto konvencinės invazijos tikimybė šiuo metu vertinama kaip žema.

Kartu girdima ir kita žinutė: net jei didelio puolimo požymių nėra, regionas turi būti pasirengęs hibridinėms atakoms, sabotažui, kritinės infrastruktūros trikdymui ir dronų incidentams. Tai ypač aktualu energetikos, transporto, ryšių ir pasienio saugumo srityse, kur pastaraisiais metais Europoje fiksuota daugiau įtartinų incidentų bei sisteminių bandymų kelti nestabilumą.

„Mes nematome Rusijos pajėgų koncentravimo ar karinio pasirengimo pulti NATO ar Baltijos valstybes“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.

Lietuvos ir Latvijos lyderiai pastaraisiais mėnesiais taip pat yra kalbėję apie galimus ribotus veiksmus, nukreiptus į infrastruktūrą, ir apie bandymus patikrinti NATO politinę valią. Tokios įžvalgos dera su platesne europine diskusija, kad atgrasymas šiandien turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visuomenės atsparumą bei civilinę parengtį.

2021 metų šešėlis ir kodėl tai svarbu

Situaciją papildomai aštrina istorinė paralelė: 2021 metų lapkritį tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas taip pat vyko į Maskvą su perspėjimu, o po kelių mėnesių Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dėl to dalis ekspertų ragina neapsigauti vien tuo, kad dabar nėra didelio telkimo požymių.

Skirtumas tas, kad riboto masto operacijoms gali nereikėti tokio akivaizdaus pasiruošimo, kokį matė pasaulis prieš 2022 metų invaziją. Todėl NATO rytiniame flange didėja dėmesys greitai reakcijai, oro gynybai, žvalgybai, logistikai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

Galutinis klausimas, kurį išryškino vizitas Maskvoje, nėra vien apie tai, ar Baltijos šalys saugios šiandien. Jis apie tai, kaip greitai ir aiškiai Vakarai sugebėtų reaguoti į mažas, bet kryptingas provokacijas, kurios kuriamos tam, kad sujauktų sprendimų priėmimą ir pasėtų abejones dėl kolektyvinės gynybos.