Lenkijos Vyriausybė rugpjūčio 28 dieną pritarė 2027 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto deficitas. Toks rodiklis iškart atsidūrė investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesio centre, nes signalizuoja apie užsitęsusį didelį valstybės skolinimosi poreikį.
Pagal projektą planuojama apie 162 mlrd. eurų pajamų, apie 228 mlrd. eurų išlaidų ir maždaug 66 mlrd. eurų deficitą. Šie skaičiai rodo, kad biudžetas remiasi plačiomis viešojo sektoriaus programomis, o kartu didina spaudimą finansavimo kainai, ypač jei rinkos pradės reikalauti didesnės rizikos premijos.
Rinkų reakcija jau matoma: Lenkijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per kelis mėnesius ir laikėsi apie 6 proc. Augantis pajamingumas reiškia, kad naujas skolinimasis biudžetui gali brangti, o tai ilgainiui apsunkina deficitą mažinančias pastangas.
Didžiausios numatytos išlaidų kryptys yra gynyba ir sveikatos apsauga. Projektas numato apie 46 mlrd. eurų gynybai ir apie 64 mlrd. eurų sveikatos sričiai, o grynasis skolinimosi poreikis gali siekti iki maždaug 74 mlrd. eurų, todėl biudžetas tampa itin jautrus palūkanų normų pokyčiams.
Ekonomistai atkreipia dėmesį į politinio ciklo įtaką: 2027 metų rudenį Lenkijoje turėtų vykti parlamento rinkimai, todėl konsolidacijos priemonės dažnai atidedamos. Tai paaiškina, kodėl projekte nematyti aiškių planų reikšmingai kelti mokesčius ar ryžtingai mažinti išlaidas.
„Tai, kad vyriausybė nenumatė jokios fiskalinės konsolidacijos, yra šiek tiek neigiamas signalas, bet politiškai nestebina“, – sakė pagrindinis ekonomistas Ernestas Pytlarczykas.
Reitingų agentūroms svarbiausia tampa ne vien pats 2027 metų deficito skaičius, o patikimas kelių metų planas, kaip jis bus mažinamas. Jei tokio plano nepakaks, gali didėti rizika, kad Lenkijos kredito reitingų perspektyva bus peržiūrėta nepalankiai, o tai dar labiau pabrangintų skolinimąsi.
Vienas dažniausiai minimų scenarijų yra vadinamasis Rumunijos pavyzdys, kai ilgą laiką dideli deficitai buvo toleruojami augimo metu, tačiau vėliau prireikė skausmingesnio išlaidų karpymo ir pajamų didinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol ekonomika išlieka stabili, valdžia turi laiko suvaldyti rizikas, tačiau delsimas gali sumažinti manevro laisvę.
„Viešieji finansai šiandien yra didžiausia grėsmė ekonomikai“, – sakė ekonomistas Sławomiras Dudek.
Artimiausi mėnesiai bus svarbūs dėl vieno klausimo: ar Varšuva pateiks įtikinamą deficitą mažinantį planą, suderinamą su didelėmis gynybos ir socialinėmis išlaidomis. Nuo to priklausys, ar rinkų nervingumas išliks laikinas, ar virs ilgalaike tendencija, kurią pajustų ir įmonės, ir gyventojai per skolinimosi kainą.
Leave a Reply