Referendumas baigėsi ne ES
Islandijoje įvykęs referendumas dėl stojimo derybų su Europos Sąjunga atnaujinimo baigėsi „ne“ stovyklos pergale. Už derybų atnaujinimą balsavo 47,2 proc. rinkėjų, prieš – 52,8 proc., tad šalis faktiškai uždarė duris narystės scenarijui artimiausiu metu.
Balsavimas buvo itin aktyvus: dalyvavo 82,5 proc. rinkėjų. Iš viso suskaičiuota 225 031 balsų, iš jų 1 652 buvo negaliojantys arba tušti.
Žuvininkystė tapo lemiamu faktoriumi
Nors iš šalies referendumas galėjo atrodyti kaip geopolitinis sprendimas, Islandijoje svarstyklės daugiausia krypo dėl žuvininkystės. Šis sektorius šaliai yra ypač jautrus: jis sudaro apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto ir beveik 40 proc. eksporto.
ES narystė reikštų įsitraukimą į Bendrą žuvininkystės politiką, kuri nustato kvotas, žvejybos taisykles ir leidimų režimus. Apklausos rodė, kad apie 90 proc. su žuvininkyste susijusių Islandijos įmonių nepritarė stojimui į ES.
Ryškus sostinės ir regionų skilimas
Rezultatai parodė aiškią takoskyrą tarp Reikjaviko ir regionų. Iš šešių apygardų tik dvi, abi sostinėje, pasisakė už derybų atnaujinimą: Reikjaviko pietuose „taip“ rinkosi 54,5 proc., o Reikjaviko šiaurėje – 57,5 proc. rinkėjų.
Tuo metu šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietų apygardose „ne“ viršijo 60 proc. Tokiose vietovėse žuvininkystė dažniau yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis, todėl jautrumas galimiems pokyčiams didesnis.
Status quo pasirodė patogus ir saugus
Islandija jau turi plačią prieigą prie ES bendrosios rinkos per Europos ekonominės erdvės susitarimą kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu, nors žuvininkystė ir žemės ūkis į šią schemą neįtraukiami. Šalis taip pat priklauso Šengeno erdvei, dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje ir tokiose programose kaip „Erasmus“ bei „Horizon“.
Šis modelis reiškia reikšmingą ES teisės aktų perėmimą be balsavimo teisės Briuselyje, tačiau daugeliui rinkėjų jis pasirodė pakankamas. Kampanijos metu premjerė Kristrún Frostadóttir pabrėžė, kad žmonės jaučiasi patenkinti dabartiniu susitarimų paketu su ES.
Klausimas ES plėtrai: ar ji patraukli turtingoms šalims?
Jei Islandija būtų atnaujinusi stojimo procesą, Briuselyje ji greičiausiai būtų tapusi viena realiausių kandidačių dėl aukštų ekonominių rodiklių ir labai didelės atsinaujinančios elektros dalies. Tačiau kartu tai būtų sukėlę politinių nepatogumų, nes kitos kandidatės, ypač Vakarų Balkanų šalys, narystės siekia jau daugiau nei dešimtmetį.
Referendumo baigtis sustiprino platesnę diskusiją, ar ES plėtra gali pritraukti turtingas, aukštą gyvenimo lygį turinčias valstybes. Panašus modelis jau matytas Europoje: Norvegija į ES stoti atsisakė du kartus, o Jungtinė Karalystė 2016 metais nubalsavo už pasitraukimą.
Islandijos rezultatas savo balsų santykiu primena „Brexit“ – tuomet už pasitraukimą balsavo 51,89 proc., o už pasilikimą – 48,11 proc. Islandijos referendumas parodė, kad net labai glaudžiai su ES integruota valstybė gali rinktis ribotą bendradarbiavimą, jei bijo prarasti strateginę kontrolę jautriausiose srityse.
Leave a Reply