Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.
Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.
„Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.
Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.
Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.
Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas
Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.
Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.
Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.

Leave a Reply