Po Rusijos atakų Ukrainos miestuose ore dažnai susidaro vadinamasis karo smogas: dūmų, dulkių ir cheminių junginių mišinys, kuris gali paveikti kvėpavimo takus bei bendrą savijautą. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne vien nuo matomų dūmų, bet ir nuo smulkiųjų dalelių bei nematomų dujų.
Ukrainos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų atstovė, ekologė Tetiana Timočko aiškino, kad sprogmenų ir raketų detonavimo metu į aplinką patenka įvairūs oksidai, o dalis jų susidaro junginiams reaguojant su deguonimi. Dėl šių reakcijų oro sudėtis trumpam gali tapti gerokai toksiškesnė, ypač jei kartu kyla gaisrai.
„Oro būklė blogėja dviem būdais: tiesiogiai nuo sprogimų ir netiesiogiai nuo gaisrų gyvenamuosiuose kvartaluose, pramonės teritorijose ar ekosistemose. Netiesioginis poveikis dažnai trunka ilgiau ir būna reikšmingesnis“, – sakė Tetiana Timočko.
Ekspertų vertinimu, po apšaudymų ir degimo į orą gali patekti anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros junginiai, suodžiai, smulkiosios kietosios dalelės, taip pat sunkieji metalai ir kiti degimo produktai. Pavojus didėja, kai dega plastikai, naftos produktai ar įvairios buitinės medžiagos, nes tuomet susidaro papildomi dirgikliai ir toksinai.
Ekologė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose raketų ar jų kuro komponentuose gali būti itin toksiškų medžiagų, kurios didelėmis koncentracijomis pavojingos centrinei nervų sistemai ir kvėpavimo takams. Pasak jos, net jei koncentracijos mažesnės, kelių valandų poveikis gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ir gerklės perštėjimą bei dusulį, ypač jautresniems žmonėms.
Pirmas signalas, kad ore padaugėjo teršalų, dažniausiai būna matomas dūmų stulpas ar tvyrantis degėsių kvapas. Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja kuo greičiau pasitraukti nuo dūmų krypties ir rinktis uždaras patalpas, nes atviroje erdvėje teršalai lengviau patenka į kvėpavimo takus.
Jei tenka trumpam būti lauke, patariama kvėpuoti per tankų drėgną audinį, nes drėgmė padeda sulaikyti dalį dalelių. Timočko pabrėžė, kad paprastos medicininės kaukės dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos nuo smulkiųjų dalelių ir dūmų, todėl svarbiau kuo greičiau sumažinti buvimo lauke laiką.
Grįžus į patalpas rekomenduojama uždaryti langus, vengti skersvėjų ir atlikti drėgną valymą, nes dalis teršalų nusėda ant paviršių ir vėliau gali būti pakeliami į orą. Jei namuose yra oro valytuvas su HEPA filtru, jis gali padėti sumažinti kietųjų dalelių kiekį, tačiau tai nėra universali priemonė nuo visų galimų cheminių junginių.
Didesnė rizika kyla vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei po dūmų poveikio atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai ar būklė greitai blogėja, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.
Pastaraisiais mėnesiais, intensyvėjant smūgiams Ukrainos miestuose, vis dažniau akcentuojamas ir ilgalaikis poveikis aplinkai: užterštas dirvožemis, suodžių ir sunkiųjų metalų nusėdimas, pažeistos pramonės zonos. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net ir pasibaigus aktyviems gaisrams, oro kokybė gali išlikti prastesnė, todėl svarbu sekti oficialius įspėjimus ir elgtis atsargiai.
Leave a Reply