Europos valstybių skolinimosi kaina rugsėjo 1 dieną pašoko į aukščiausią lygį per daugiau nei 15 metų, rinkoms toliau parduodant obligacijas. Didesnės palūkanos fiksuotos daugelyje didžiųjų ekonomikų, o investuotojai vis aktyviau vertina infliacijos ir biudžetų rizikas.
Rinkos rodikliai signalizavo, kad Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 3,36 proc., o vėliau šiek tiek sumažėjo iki maždaug 3,34 proc. Kartu brango ir ilgesnės trukmės skola: Vokietijos 30 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 3,84 proc., taip pat aukščiausiai nuo 2011 metų.
Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina: kai investuotojai parduoda obligacijas, jų kaina krenta, o fiksuotos palūkanų išmokos tampa santykinai didesnės, todėl pajamingumas kyla. Paprastai tariant, kuo daugiau obligacijų išparduodama, tuo brangiau valstybėms skolintis naujomis emisijomis.
Kas užkūrė išpardavimą?
Pagrindinė įtampa kyla iš kelių sutampančių veiksnių: pabrangusios energijos, atsinaujinusių infliacijos baimių ir griežtesnių centrinių bankų signalų. Investuotojai vis dažniau lažinasi, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau.
Euro zonos išankstiniai infliacijos duomenys parodė, kad rugpjūtį metinė infliacija pakilo iki 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. liepą, o energijos kainos buvo 14,3 proc. didesnės nei prieš metus. Tai gerokai viršija Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslą ir didina spaudimą pinigų politikai.
Rinkos dalyviai ėmė aktyviau vertinti ir artimiausio ECB posėdžio scenarijus, tarp jų ir 0,25 proc. punkto palūkanų normų didinimą. Aukštesnės bazinės palūkanos tiesiogiai persiduoda per visą palūkanų kreivę, todėl brangsta ir valstybių, ir įmonių, ir gyventojų skolinimasis.
Prancūzijos skola vėl po padidinamuoju stiklu
Analitikai pažymi, kad Vokietijos pajamingumai daugiausia sekė pasaulines tendencijas, tačiau kai kurios šalys susidūrė ir su papildoma rizikos priemoka. Prancūzijos atveju ją didina politinė ir fiskalinė perspektyva, o diskusijos dėl biudžeto tampa vis jautresnės artėjant 2027 metų prezidento rinkimams.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Prancūzijos bendroji valdžios skola šiemet gali siekti 118,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais didėti iki 120,5 proc. Banque de France vertinimu, biudžeto deficitas šiemet gali siekti apie 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl rinkos atidžiau vertina valstybės gebėjimą stabilizuoti finansus.
„Norint grįžti į tvarų fiskalinį kelią, Prancūzijai reikės reikšmingų reformų, kurios bus nepopuliarios“, – sakė BCA fiksuotų pajamų strategas Robertas Timperis, komentuodamas augančią rizikos priemoką.
Poveikis vartotojams ir verslui
Kylant valstybės skolinimosi kainai, brangsta ir bankų finansavimas, todėl palūkanų spaudimas gali persikelti į būsto paskolas, įmonių kreditus ir naujas obligacijų emisijas. Tai ypač svarbu šalims, kuriose didelė dalis skolos turi būti refinansuojama artimiausiais metais, o biudžetų erdvė ribota.
Kartu obligacijų rinkų svyravimai keičia investuotojų elgseną: aukštesni pajamingumai gali tapti patrauklesne alternatyva rizikingesnėms turto klasėms, tačiau didesnis neapibrėžtumas didina ir kainų svyravimus. Dalis rinkos dalyvių įspėja, kad ilgiau trunkantis aukštos infliacijos ir silpnesnio augimo derinys didina stagfliacijos riziką, o tai būtų sudėtinga aplinka tiek politikos formuotojams, tiek verslui.
Panašus pardavimo spaudimas matomas ir už Europos ribų: JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 4,78 proc., o Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė apie 3,00 proc., aukščiausiai nuo 1996 metų. Tai rodo, kad rinkos problemos nėra vien regioninės ir labiau primena globalų palūkanų normų persikainojimą.
Leave a Reply