Vokietijoje rugpjūtį metinė infliacija, skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pakilo iki 2,9 proc. Tai daugiau nei liepą, kai rodiklis siekė 2,8 proc., tačiau mažiau, nei tikėjosi ekonomistai, kurie prognozavo 3,1 proc.
Pagal išankstinius Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenis, kainos per mėnesį augo 0,2 proc., kai rinkos prognozė buvo 0,3 proc. Šis rodiklis yra ypač svarbus, nes būtent suderintu indeksu Europos Centrinis Bankas vertina pažangą siekiant 2 proc. infliacijos tikslo.
Infliacijos spartėjimas tęsiasi jau trečią mėnesį iš eilės, po 2,4 proc. fiksuotų birželį. Spaudimą kainoms didino energijos kainų šokas, siejamas su įtampa dėl karo Irane, taip pat pasibaigusios kai kurios vidaus priemonės, mažinusios degalų kainų poveikį vartotojams.
Ką rodo ekonomikos fonas
Infliacijos duomenys pasirodė tuo metu, kai Vokietijos ekonomikos vaizdas išlieka nevienalytis. Patikslinti duomenys parodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas augo 0,3 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,2 proc.
Statistikos tarnyba pažymėjo, kad augimą daugiausia palaikė eksportas, o prekių eksportas per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Tuo pat metu vidaus paklausa išliko silpnesnė: investicijos į įrenginius ir techniką smuko 1,4 proc., o namų ūkių ir valdžios vartojimas ūgtelėjo po 0,1 proc.
Darbo rinkos signalai taip pat atsargūs: dirbančiųjų skaičius mažėjo, o užimtųjų buvo apie 45,7 mln., tai yra 212 000 mažiau nei prieš metus. Toks fonas rinkoms svarbus, nes lėtesnė ekonomika paprastai mažina platesnio kainų spaudimo riziką.
ECB dilema prieš posėdį
Europos Centrinio Banko sprendimų kontekste svarbus ne vien infliacijos krypties faktas, bet ir tai, kad rodiklis nesiekė lūkesčių. ECB birželį padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc., o liepą jos nekeitė, todėl kitas posėdis Frankfurte laikomas kritiniu vertinant tolesnį griežtinimą.
Vokietijos infliacija išlieka aukščiau 2 proc. tikslo, tačiau „netikėtai žemesnis“ rodiklis mažina argumentų svorį tiems, kurie ragina skubėti dar kartą kelti palūkanas. Kartu pridedamas ir silpnesnės vidaus paklausos bei mažėjančio užimtumo signalas, kuris gali reikšti, kad griežtesnė politika labiau smogtų augimui.
Euro zonoje vaizdas išsiskiria: Ispanijoje rugpjūtį suderinta metinė infliacija šoktelėjo iki 4,5 proc. nuo 3,9 proc., o Prancūzijoje padidėjo iki 2,7 proc. nuo 2,4 proc., ypač išsiskiriant energijos kainų augimui. Tai paryškina pagrindinę ECB problemą: nustatyti vieną palūkanų normą šalims, kurių kainų dinamika skiriasi.
Bendri euro zonos infliacijos duomenys turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis, o tuomet ECB paskelbs sprendimą dėl palūkanų. Rinkos vertins, ar žemiau lūkesčių buvęs Vokietijos rodiklis taps argumentu pauzei, ar vis dėlto infliacijos kilimas trečią mėnesį iš eilės bus laikomas pakankamu signalu griežtinimui tęsti.
Leave a Reply