Jei ruošiant picą, lazaniją ar karštus sumuštinius nusibosta nuo sūrymo mocarelos išsiskiriantis skystis, dėmesio verta scamorza. Tai karvės pieno sūris iš plikytos masės, artimas mocarelos technologijai, tačiau galutinis rezultatas skiriasi tekstūra ir elgsena kaitinant.
Pagrindinis skirtumas slypi džiovinime ir brandinime. Suformuotas sūris neplaukioja sūryme, o perrišamas virvele ir pakabinamas džiūti, todėl dažnai primena mažą kriaušę. Dėl to jis tampa standesnis, elastingesnis ir turi ploną, valgoma žievelę.
Parduotuvėse dažniausiai sutinkamos dvi rūšys: scamorza bianca ir scamorza affumicata. Pirmoji yra natūrali, švelnaus, grietiniško skonio ir šviesios spalvos. Antroji yra rūkyta, su tamsesne žievele ir ryškiu dūmo aromatu, kuris iš karto sustiprina patiekalo skonį.
Kulinariniu požiūriu scamorza turi aiškų pranašumą prieš mocarelą sūryme: joje mažiau vandens. Kaitinamas sūris tirpsta tolygiai, gerai tįsta, bet beveik neišleidžia skysčio. Tai reiškia, kad picos pagrindas, apkepo makaronai ar daržovės lieka traškesni, o ne permirkę.
Scamorza patogu naudoti įvairiai: plėšyti gabalėliais, tarkuoti ar pjaustyti riekelėmis. Ji tinka karštiems tostams, panini, lazanijai ir įvairiems apkepams, o rūkyta versija ypač dera su keptomis daržovėmis, pavyzdžiui, cukinijomis ar baklažanais. Norint paprasto užkandžio, sūrį galima supjaustyti kubeliais ir patiekti su krekeriais bei mėsos gaminiais.
Leave a Reply