Kas rasta Kumrane?
Tel Avivo universiteto tyrėjai skelbia naują hipotezę apie vadinamąjį 364 dienų kalendorių, minimą Negyvosios jūros ritiniuose. Šis kalendorius ilgus metus kėlė klausimą, ar jis buvo realiai naudojamas kasdien, ar veikiau turėjo religinę, idealaus pasaulio tvarkos prasmę.
Skirtingai nei daugelyje kitų Antrosios Šventyklos laikotarpio žydų bendruomenių taikyti mėnulio ar mišrūs skaičiavimo būdai, 364 dienų metai sudaro tiksliai 52 savaites. Dėl to šventės kasmet išpuola tą pačią savaitės dieną, o visas ciklas atrodo neįprastai tvarkingas ir lengvai prognozuojamas.
Kodėl 364 dienos tapo problema?
Matematinė sistema turi trūkumą: astronominiai, su Saulės ciklu susiję metai yra maždaug viena ketvirtąja dienos ilgesni už 364 dienas. Iš pirmo žvilgsnio menkas skirtumas laikui bėgant kaupiasi ir, nenaudojant pataisų, po kelių dešimtmečių šventės pradėtų ryškiai slinkti metų laikų atžvilgiu.
Tai ypač svarbu bendruomenėms, kurių šventės siejosi su sezonais, žemdirbystės darbais, derliaus pradžia ir pirmaisiais vaisiais. Jei kalendorius nebesutampa su metų laikais, religiniai ritualai, susieti su gamtos ciklais, tampa vis sunkiau išlaikomi praktikoje.
Nauja hipotezė: kalendorius galėjo keistis
Tel Avivo universiteto tyrėja Eshbal Ratzon siūlo paaiškinimą, suderinantį dvi anksčiau konkuruojančias interpretacijas. Pasak jos, 364 dienų kalendorius galėjo būti naudojamas ankstyvuoju Kumrano bendruomenės laikotarpiu, tačiau vėliau jo taikymas realiame gyvenime darėsi vis sudėtingesnis.
Tokiu atveju kalendorius galėjo išlikti kaip religinis idealas ir tapatybės ženklas net tada, kai praktiniams poreikiams bendruomenė ėmė taikytis prie kito laiko skaičiavimo. Tyrėjų teigimu, tai padėtų suprasti, kodėl ritiniuose kalendoriaus tema minima dažnai, bet pats 364 dienų modelis, žvelgiant grynai astronomiškai, atrodo sunkiai išlaikomas be korekcijų.
Religija, politika ir ginčas dėl švenčių datų
Mokslininkų vertinimu, kalendorius buvo ne vien techninis įrankis, bet ir ginčo dėl autoriteto simbolis. Kumrano tradicijoje akcentuota nuostata, kad švenčių tvarka yra dieviškai nustatyta, todėl jos neturėtų reguliuoti žmonės ar religinė administracija.
Tuo pat metu Jeruzalėje veikę religiniai lyderiai rėmėsi kitu kalendoriniu skaičiavimu, todėl skirtingos sistemos reiškė ir skirtingą šventinių dienų nustatymo praktiką. Tokie nesutarimai galėjo atspindėti platesnę įtampą tarp uždaros bendruomenės ir tuometinio religinio centro, o kalendorius tapo aiškiu riboženkliu, kas laikoma teisinga tradicija.
Negyvosios jūros ritinių korpuse tyrėjai išskiria apie 20 tekstų, susijusių su kalendoriumi ir astronomija, o vienu reikšmingiausių kontekstų laikoma Jubiliejų knyga. Joje 364 dienų sistema pristatoma kaip teisingas dieviškas modelis, kritikuojant mėnulio kalendoriaus taikymą kitose aplinkose.
Jei naujoji rekonstrukcija pasitvirtins, 364 dienų kalendorius nebus vertinamas nei kaip vien abstrakti teorija, nei kaip ilgai be priekaištų veikęs praktinis sprendimas. Greičiau tai galėjo būti realiai taikytas, bet vėliau dėl neatitikimų metų laikams vis labiau simboline tapęs laiko tvarkos modelis.
Leave a Reply