Pietų Korėjos finansų reguliuotojas pranešė kuriantis tokenizavimo infrastruktūrą, kuri ateityje būtų pritaikoma įvairių rūšių vertybiniams popieriams, įskaitant akcijas, obligacijas ir fondus. Tikslas – sukurti aiškias taisykles ir techninį pagrindą, kad vertybiniai popieriai galėtų būti leidžiami ir apskaitomi naudojant blokų grandinės sprendimus.
Šis pranešimas paskelbtas po konsultacinės grupės dėl tokenizuotų vertybinių popierių posėdžio. Pietų Korėja jau patvirtino teisės aktų pakeitimus, kurie numato teisinį blokų grandine paremtų vertybinių popierių pripažinimą, o jų įsigaliojimas numatytas 2027 metų vasario 4 dieną.
Trys etapai iki platesnės rinkos
Reguliuotojo planas suskirstytas į tris etapus, kad perėjimas vyktų palaipsniui ir būtų galima įvertinti rizikas. Pirmajame etape numatoma pradėti nuo ribotesnių instrumentų, daugiausia skirtų instituciniams investuotojams, taip mažinant galimą poveikį mažmeninei rinkai.
Pirmajame etape daug dėmesio skiriama privačioms pinigų rinkos fondų struktūroms ir privačioms įmonių obligacijoms. Taip pat numatoma pradėti akcijų tokenizavimą nuo nelistinguojamų akcijų, naudojant patikėjimo modelį, kai pačios akcijos lieka esamoje sistemoje, o investuotojai gauna tokenizuotą patikėjimo naudos gavėjo vertybinį popierių.
Antrasis etapas būtų pradedamas tuomet, jei pirmojo etapo veikimas bus įvertintas kaip stabilus ir saugus. Tokiu atveju infrastruktūra būtų plečiama į viešai siūlomus vertybinius popierius, kad tokenizavimas taptų prieinamas platesnei emisijų ir platinimo praktikai.
Trečiasis etapas numato atsiskaitymų infrastruktūros perkėlimą į blokų grandinę. Reguliuotojas nurodė siekį sudaryti sąlygas atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius naudojant stabilios vertės kriptovaliutas, tačiau tai būtų vėlesnis žingsnis, priklausantis nuo ankstesnių etapų rezultatų ir rinkos pasirengimo.
Kokie apribojimai ir reikalavimai numatomi?
Pagal pateiktas gaires, esami vertybinių popierių tarpininkai ir prekybos įmonės galėtų dirbti su tokenizuotais vertybiniais popieriais be papildomos licencijos, jei veiktų pagal jau galiojančių leidimų apimtį. Tuo pačiu nebiržinės prekybos platformoms numatoma pareiga iš anksto suderinti veikimą su Finansų priežiūros tarnyba.
Mažmeniniams investuotojams nebiržinėse platformose būtų taikoma metinė grynųjų pirkimų riba – 100 000 000 Pietų Korėjos vonų vienoje prekybos vietoje. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų per metus, tačiau faktinė suma eurais gali svyruoti priklausomai nuo valiutų kurso.
Taip pat numatytos registracijos taisyklės ne bankų subjektams, kurie norėtų patys tvarkyti investuotojų sąskaitas, susijusias su jų leidžiamais tokenizuotais vertybiniais popieriais. Tokiems emitentams būtų keliami kapitalo ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant 4 000 000 000 Pietų Korėjos vonų nuosavo kapitalo kartelę, tai yra apie 2 500 000 eurų.
Reguliuotojas kaip tarptautinius orientyrus įvardijo „BlackRock“ tokenizuotą fondą „BUIDL“ ir Honkongo tokenizuotas žaliąsias obligacijas. Tai rodo, kad Pietų Korėja savo planą dėlioja atsižvelgdama į jau veikiančius rinkos pavyzdžius ir siekia suderinti inovacijas su investuotojų apsauga.
Nors tokenizavimas dažnai pristatomas kaip būdas pagreitinti atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkų grandinę, praktinis įgyvendinimas priklauso nuo teisinių apibrėžčių, apskaitos suderinamumo ir kibernetinio saugumo. Todėl pasirinktas etapinis modelis leidžia reguliuotojui tikrinti sistemos patikimumą realiomis sąlygomis prieš pereinant prie masiškesnių sprendimų.
Leave a Reply