Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko apie valandą, o viena pagrindinių temų buvo santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono.
Ušakovo teigimu, Putinas pokalbio metu tikino, kad Rusija neturi priešiškų planų Europos atžvilgiu. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą ir Europoje nuolat stiprėjant diskusijoms dėl gynybos bei atgrasymo.
Akcentas – santykių „normalizavimas“
Kremliaus atstovas sakė, kad Trumpas pokalbyje esą siūlė grįžti prie „normalių“ JAV ir Rusijos santykių, o Putinas šiai idėjai pritarė. Viešojoje erdvėje tokios formuluotės paprastai reiškia bandymą atkurti politinį dialogą, kuris po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo smarkiai apribotas.
Tačiau realus santykių atšilimas priklausytų nuo konkrečių sprendimų, ypač susijusių su karo veiksmais, sankcijomis ir saugumo architektūra Europoje. Šiuo metu JAV ir Europos Sąjunga Rusijai taiko plataus masto ribojamąsias priemones, kurios tiesiogiai siejamos su agresija prieš Ukrainą.
Karas Ukrainoje ir derybų signalai
Anot Ušakovo, lyderiai aptarė karą Ukrainoje ir galimybes greičiau užbaigti kovos veiksmus. Kremliaus pateikiama pozicija sutapo su pareiškimu, kad Trumpas esą buvo susitelkęs į greito konflikto užbaigimo scenarijus.
Pastarosiomis dienomis JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive ir susitiko su abiejų šalių vadovais. Po šių susitikimų nebuvo paskelbta apie proveržį, o tai rodo, kad derybiniai kanalai gali veikti, bet esminiai nesutarimai dėl karo sąlygų išlieka.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV atstovais sakė, kad pokalbiai buvo „labai dalykiški“, aptartos saugumo ir ekonominės garantijos, oro gynybos stiprinimas bei paramos paketas žiemai. Kyjivas nuosekliai pabrėžia, kad bet koks taikos planas turi remtis patikimomis saugumo garantijomis ir realiais instrumentais nuo naujos agresijos.
Ką reiškia pareiškimai apie Europą
Putino žinutė apie tariamai neva neegzistuojančius priešiškus planus Europai vertintina platesniame kontekste: Europos sostinėse daugėja sprendimų didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos gamybą ir stiprinti NATO rytinį flangą. Šiuos žingsnius lemia ne deklaracijos, o praktiniai karo Ukrainoje padariniai ir Rusijos karinių pajėgumų panaudojimas regione.
Dėl to bet kokie Maskvos pareiškimai apie „ketinimus“ paprastai bus matuojami ne žodžiais, o veiksmais fronte ir realiais sprendimais dėl karo nutraukimo sąlygų. Kol kas viešai pateikta informacija rodo daugiau politinių signalų apsikeitimą nei aiškų susitarimų paketą.
Leave a Reply