Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia mieliną – nervinių skaidulų dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, atsiranda regos, jutimų, koordinacijos, jėgos ar nuovargio simptomai, o ligos eiga dažnai būna banginė.
Ši liga dažniau nustatoma jauniems suaugusiesiems, o moterys serga dažniau nei vyrai. Nors priežastys nėra iki galo aiškios, riziką sieja genetiniai veiksniai, persirgtos infekcijos, rūkymas, taip pat vitamino D stoka ir mažesnė saulės šviesos ekspozicija.
Vitamino D vaidmuo išsėtinės sklerozės kontekste tiriamas seniai: mažesnė jo koncentracija kraujyje siejama su didesne ligos rizika ir aktyvumu. Vis dėlto ankstesni klinikiniai bandymai dažnai davė prieštaringus rezultatus, todėl vien papildais pakeisti standartinio gydymo neįmanoma.
Naujas tyrimas: D-Lay MS
Daug dėmesio sulaukė prancūzų atsitiktinių imčių tyrimas D-Lay MS, kurio rezultatai pristatyti 2024 metais Europos išsėtinės sklerozės kongrese ECTRIMS. 2025 metų kovą tyrimo duomenys paskelbti medicinos žurnale „JAMA“.
Į tyrimą įtraukti 316 žmonių nuo 18 iki 55 metų, neseniai patyrusių kliniškai izoliuotą sindromą. Tai pirmasis neurologinis epizodas, susijęs su demielinizacija, kuris daliai žmonių vėliau pereina į išsėtinę sklerozę.
Pagrindinei analizei panaudoti 303 dalyvių duomenys, o amžiaus mediana siekė 34 metus. Apie 70 proc. tyrimo dalyvių buvo moterys, o vitamino D koncentracija jų kraujyje buvo mažesnė nei 100 nanomolių litre.
Rezultatai: mažesnė ligos aktyvumo rizika
Dalyviai dar nevartojo ligą modifikuojančių vaistų ir buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Viena kas dvi savaites gaudavo 100 000 tarptautinių vienetų cholekalciferolio, kita – placebą, gydymas truko iki dvejų metų.
Po 24 mėnesių ligos aktyvumas, apibrėžtas kaip paūmėjimas arba nauji ar aktyvūs pakitimai magnetinio rezonanso tyrime, nustatytas 60,3 proc. vartojusių vitamino D ir 74,1 proc. placebo grupėje. Tai atitiko 34 proc. santykinį ligos aktyvumo rizikos sumažėjimą.
Skyrėsi ir laikas iki pirmųjų ligos aktyvumo požymių: vitamino D grupėje mediana siekė 432 dienas, o placebo grupėje – 224 dienas. Tyrėjai taip pat fiksavo mažiau naujų pažeidimų bei mažiau kontrastą kaupiančių pakitimų magnetinio rezonanso vaizduose.
Ką tai reiškia pacientams
Vis dėlto tyrimas neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo vien paūmėjimų skaičiuje. Taip pat nefiksuota aiškios naudos dėl negalios progresavimo, nuovargio, pažintinių funkcijų, gyvenimo kokybės, nerimo ar depresijos rodiklių.
Subanalizėse didesnis efektas matytas žmonėms, kurių vitamino D stoka buvo ryški, tai yra mažiau nei 30 nanomolių litre, ir tiems, kurie tyrimo pradžioje neturėjo pakitimų nugaros smegenyse. Autoriai pabrėžė, kad tokios subanalizės yra tiriamojo pobūdžio ir jų išvadas būtina patvirtinti kituose tyrimuose.
Svarbu ir tai, kad tyrimas apėmė labai ankstyvą ligos etapą po pirmojo demielinizacijos epizodo, todėl rezultatų negalima automatiškai pritaikyti žmonėms, sergantiems daugelį metų ar turintiems progresuojančias išsėtinės sklerozės formas. Dalis dalyvių, vertinant pagal naujesnius diagnostikos kriterijus, tikėtina, jau atitiktų rzutuoju remituojančios išsėtinės sklerozės kriterijus.
Ekspertai pabrėžia, kad didelės vitamino D dozės neturėtų būti laikomos savarankišku gydymu, nes pagrindą sudaro ligą modifikuojantys vaistai. Praktikoje ypač svarbu nevartoti didelių dozių savarankiškai, nes tai turi būti sprendžiama su gydytoju ir įvertinus 25(OH)D koncentraciją kraujyje.
Tyrime naudota schema – 100 000 tarptautinių vienetų kas dvi savaites – nėra įprasta profilaktinė papildų vartojimo praktika. Įprastinės rekomendacijos suaugusiesiems paprastai yra gerokai mažesnės ir priklauso nuo metų laiko, kūno masės, mitybos bei saulės poveikio.
D-Lay MS rodo, kad vitamino D reikšmė gali būti didesnė ankstyviausiuose išsėtinės sklerozės etapuose, nei leido manyti dalis ankstesnių darbų. Toliau svarbiausia patikrinti, ar panaši nauda išlieka, kai vitamino D vartojimas derinamas su šiuolaikinėmis ligą modifikuojančiomis terapijomis.
Leave a Reply