Europos Komisija rengia reglamentą dėl debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros, vadinamą Cloud and AI Development Act (CADA). Tai dalis ES technologinio suverenumo krypties, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių pasaulinių tiekėjų ir didinti kritinės skaitmeninės infrastruktūros atsparumą.
Diskusijos dėl CADA aštrėja ir regione: verslo organizacijos bei debesijos rinkos dalyviai skirtingai vertina, kiek griežtai ES turėtų riboti paslaugų tiekėjų priklausomybę nuo trečiųjų šalių jurisdikcijų. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka panašus: Europa nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir konkurencijos strateginėse skaitmeninėse grandyse.
Kaip veiktų CADA sertifikavimas?
Vienas ryškiausių CADA elementų yra keturių lygių debesijos tiekėjų patikimumo vertinimo ir sertifikavimo modelis. Jo logika paprasta: kuo didesnė paslaugos svarba viešajam sektoriui, kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui, tuo aukštesnio lygio reikalavimai būtų taikomi.
Pirmasis lygis iš esmės remtųsi duomenų apdorojimu ir saugojimu ES teritorijoje bei tiekėjo savideklaracija. Aukštesniuose lygiuose numatomi reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, programinės įrangos tiekimo grandinės skaidrumo, o griežčiausiais atvejais akcentuojama visiška kontrolė ir atsparumas bet kokiai išorinei įtakai.
Verslas nesutaria: griežtinti ar vengti izoliacijos?
Dalis rinkos dalyvių teigia, kad be aiškių apibrėžimų ir vykdytinų taisyklių suverenumas gali likti tik formali etiketė. Jų vertinimu, globalūs tiekėjai gali prisitaikyti prie minimalių reikalavimų, nepašalindami realios technologinės ir teisinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių sprendimų.
Kita stovykla ragina laikytis atviresnio požiūrio ir remtis vadinamosios atviros suvereniosios politikos principais, kai prioritetas teikiamas techninėms saugumo priemonėms, sąveikumui ir galimybei keisti tiekėją. Kritikai įspėja, kad pernelyg geografiniai ar „nacionalumo“ kriterijai gali sumažinti konkurenciją, sulėtinti inovacijų diegimą ir padidinti viešojo sektoriaus kaštus.
Be aiškių apibrėžimų, įgyvendinamų viešųjų pirkimų tikslų ir veiksmingų priemonių prieš suverenumo imitavimą CADA gali likti deklaratyvus dokumentas, kuris nepakeis rinkos struktūros, – teigia dalis pramonės atstovų.
Ką tai reikštų viešiesiems pirkimams?
CADA svarbiausias praktinis poveikis būtų jaučiamas viešajame sektoriuje, kur reikalavimų lygis priklausytų nuo rizikos vertinimo ir galimų pasekmių praradus kontrolę. Tokia kryptis keistų pirkimų logiką: greta kainos ir funkcionalumo atsirastų aiškesni kriterijai dėl jurisdikcijų rizikos, tiekimo grandinės ir operacinės kontrolės.
Kartu vis dažniau pabrėžiama, kad reali suverenumo politika neapsiriboja duomenų buvimo vieta. Esminiais tampa sąveikumas, kelių tiekėjų strategijos ir praktinės migracijos galimybės, nes kitaip institucijos lieka „pririštos“ prie vienos ekosistemos, o perėjimas tampa brangus ir lėtas.
Kol CADA dar tik formuojamas, Europa balansuoja tarp dviejų tikslų: sumažinti priklausomybę nuo kelių gigantų ir kartu neuždaryti durų inovacijoms. Galutinis reglamento griežtumas lems, ar rinka iš tiesų taps įvairesnė, ar tiesiog persiskirstys sertifikatų lygmenyje.
Leave a Reply