Europos gyventojų santaupos vis dažniau nukeliauja į JAV technologijų gigantus ir taip prisideda prie ten vykstančio dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde perspėja, kad Europa rizikuoja finansuoti augimą už Atlanto, bet negaus proporcingos grąžos ekonomikai.
Pasak Lagarde, euro zonos namų ūkiai yra sukaupę apie 440 mlrd. eurų investicijų JAV technologijų bendrovėse, įskaitant „Nvidia“ ir „Alphabet“. Tokia kryptis, jos teigimu, atspindi platesnę problemą: aukštos grąžos technologinės įmonės dažnai užauga ir tampa lengvai pasiekiamos investuotojams ne Europoje.
„Bendrovės kuriamos kitur“, – sakė Christine Lagarde.
Ji pabrėžė, kad DI modelių kūrimo lyderystė išlieka JAV ir Kinijos rankose, o Europos indėlis kol kas gerokai kuklesnis. Tai didina riziką, kad būsimos produktyvumo ir pelno bangos bus labiau koncentruotos ne ES ekonomikoje, nors dalis kapitalo ateina iš euro zonos taupytojų.
ECB analizė rodo, kad problema nėra pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. 2026 metų gegužę euro zonos namų ūkiai laikė beveik 10 trln. eurų bankų indėliuose, o indėliai sudarė maždaug trečdalį jų finansinio turto, kai JAV namų ūkiuose ši dalis siekia apie 11 proc.
Be to, apie 80 proc. euro zonos gyventojų neturi nei akcijų, nei obligacijų, nei investicinių fondų vienetų. ECB išskiria kelias priežastis: ribotas disponuojamas lėšas, žinių spragas, menkesnį pasitikėjimą finansų rinka ir rizikos baimę.
Investuojantys į DI temą europiečiai dažnai tai daro per JAV viešai kotiruojamas technologijų bendroves, fondus ar pensijų produktus. BCA Research strategas Jeremie Peloso pabrėžia, kad tarptautinės investicijos savaime nėra blogis, nes leidžia diversifikuoti riziką ir pastarąjį dešimtmetį JAV technologijų sektorius lenkė daugelį Europos indeksų.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į koncentracijos problemą: DI ir didžiųjų technologijų rinka vis labiau priklauso nuo santykinai nedidelio skaičiaus įmonių, kurioms vienu metu daro įtaką panašūs veiksniai. Tai reiškia, kad blogesni lūkesčiai dėl lustų, debesijos paslaugų ar reguliavimo gali paveikti didelę dalį investuotojų portfelių.
Svarbu ir tai, kaip Europos pinigai realiai finansuoja JAV DI plėtrą. Vien tik įsigyjant antrinėje rinkoje jau esamas akcijas įmonė negauna naujo kapitalo, tačiau didelė paklausa palaiko vertinimą ir palengvina naujų akcijų emisijas ateityje.
Dar tiesioginis kanalas yra obligacijų rinka. ECB duomenimis, didžiosios JAV technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, leisdamos obligacijas, o euro zonos fondai, draudikai ir pensijų valdytojai, pirkdami jas, iš esmės suteikia paskolas JAV technologijų sektoriui.
Lagarde teigimu, stambios JAV DI infrastruktūrą vystančios bendrovės pernai išleido daugiau kaip 87 mlrd. eurų vertės obligacijų, o jų skola tapo reikšminga euro denominacijomis leidžiamų ne finansų įmonių obligacijų dalimi. ECB taip pat skaičiuoja, kad penkios didelės JAV technologijų grupės turi apie 40 mlrd. eurų neapmokėtų euro denominacijomis išleistų obligacijų.
Tokios skolos emisijos, anot ECB, gali turėti ir šalutinį efektą: didelė JAV obligacijų pasiūla prisideda prie aukštesnių pasaulinių pajamingumų, o euro zonos ilgalaikės palūkanos dažnai juda panašia kryptimi kaip JAV. Kitaip tariant, Europa gali dalį DI bumo kainos pajusti ir per brangesnį skolinimąsi.
„Europa padengs dalį šio bumo kainos savo skolinimosi sąnaudomis. Klausimas, ar ji gaus ir su tuo ateinantį augimą“, – sakė Christine Lagarde.
ECB skaičiavimais, spartesnis DI diegimas per dešimtmetį galėtų padidinti euro zonos produktyvumą iki 4 proc., tačiau trūksta infrastruktūros, reikalingos DI kurti ir eksploatuoti. Lagarde teigimu, JAV sutelkia apie 75 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios, o Europoje ši dalis siekia maždaug 5 proc.
Europos Komisijos vertinimu, duomenų centrų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2036 metų gali pasiekti 19 gigavatų. Šio atotrūkio uždarymas gali kainuoti iki 600 mlrd. eurų, todėl klausimas, kur bus sutelktas kapitalas, tampa strateginis ne tik investuotojams, bet ir ekonominei politikai.
Vis dėlto Europa turi ir augančių DI žaidėjų, tačiau problema ta, kad eiliniams investuotojams jie dažnai neprieinami, nes nėra listinguojami biržose. Pavyzdžiu tapo Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“, kuri neseniai pritraukė apie 3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo, bet į šį raundą smulkieji taupytojai tiesiogiai įsitraukti negalėjo.
ES atsakas – taupymo ir investicijų sąjunga, kurios tikslas yra lengvinti investavimą namų ūkiams ir gerinti kapitalo prieinamumą įmonėms tarpvalstybiniu mastu. Kartu įsigaliojo ir ES Listing Act reforma, skirta atpiginti ir supaprastinti įmonių ėjimą į biržą, kad daugiau europinių augančių bendrovių taptų pasiekiamos viešiesiems investuotojams.
Analitikai pabrėžia, kad vien raginimai investuoti Europoje problemos neišspręs, jei nebus sukurtos sąlygos augti pasaulinio lygio įmonėms. Tam reikalingos gilesnės rizikos kapitalo rinkos, didesnė tolerancija rizikingesniems verslams ir reguliacinė aplinka, kuri skatintų inovacijas, bet užtikrintų tinkamą priežiūrą.
Galiausiai investuotojų pinigai, kaip sako rinkos dalyviai, seka paskui galimybes. Europa turi kapitalo, tačiau siekiant, kad DI vertės grandinės nauda liktų ir žemyne, būtina, kad daugiau Europos technologijų bendrovių užaugtų iki masto, kai jos galėtų konkuruoti globaliai ir tapti prieinamos plačiam investuotojų ratui.
Leave a Reply