Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.
Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.
Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.
Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.
Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?
Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.
Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.
Smūgis vartotojams ir ekonomikai
Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.
„Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.
Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.
Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?
Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.
Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.
Leave a Reply