JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad nuo trečiadienio Irano oro linijų bendrovėms gali būti faktiškai nebeįmanoma gauti aptarnavimo daugelyje pasaulio oro uostų. Pasak jo, tam įtakos turi antrinių sankcijų rizika, kuri gali paliesti degalų, antžeminio aptarnavimo ir bilietų platinimo paslaugų tiekėjus.
Antrinės sankcijos paprastai taikomos ne tik sankcionuotai valstybei ar įmonei, bet ir trečiųjų šalių subjektams, kurie su jais tęsia verslą. Finansų rinkose ir aviacijos sektoriuje tai dažnai reiškia grėsmę netekti prieigos prie atsiskaitymų JAV doleriais bei tarptautinių bankų paslaugų, todėl įmonės neretai pasirenka pasitraukti iš rizikingų sandorių.
„Jei Irano oro linijų lėktuvas nusileidžia oro uoste, jam negalima tiekti degalų, teikti nusileidimo paslaugų ar pardavinėti bilietų, nes priešingu atveju rizikuojate būti pašalinti iš dolerio sistemos“, – sakė Scottas Bessentas.
Tokie pareiškimai reiškia, kad realus spaudimas gali persikelti į kasdienę aviacijos infrastruktūrą: nuo degalų tiekimo sutarčių iki antžeminio aptarnavimo, draudimo ir lėktuvų techninės priežiūros. Net jei formaliai skrydžiai nebūtų uždrausti, be šių paslaugų tarptautiniai reisai praktiškai tampa neįgyvendinami.
DI klausimas JAV ir Kinijos darbotvarkėje
Be Irano sankcijų temos, JAV iždo sekretorius taip pat aptarė JAV ir Kinijos dialogą dėl dirbtinio intelekto. Jis pranešė Niujorke susitikęs su Kinijos vicepremjeru He Lifengiu ir teigė, kad derybos dėl ekonomikos bei DI buvo konstruktyvios.
JAV pusė, pasak Bessento, pasiūlė sukurti pranešimų sistemą, kuri leistų abiem šalims greičiau informuoti apie reikšmingus incidentus, susijusius su DI. Jis taip pat nurodė, kad aukšto lygio JAV ir Kinijos pareigūnai maždaug po dviejų mėnesių planuoja susitikti Šendžene, kur ketinama tęsti pokalbį apie DI keliamas rizikas.
Pastaruoju metu DI tema vis dažniau įtraukiama į tarptautinių santykių darbotvarkę, nes spartus technologijų vystymasis kelia klausimų dėl kritinės infrastruktūros saugumo, informacijos patikimumo ir galimos karinės paskirties. Verslo atstovai ir reguliuotojai vis garsiau kalba apie būtinybę aiškiai apibrėžti atsakomybę už DI sprendimų pasekmes.
Federalinio rezervo palūkanos ir politinė įtampa
Interviu metu JAV iždo sekretorius taip pat komentavo Federalinio rezervo sprendimą kelti bazines palūkanų normas. Jis pabrėžė, kad tiek jis, tiek prezidentas Donaldas Trumpas, jo teigimu, tebepasitiki Federalinio rezervo vadovu Kevinu Warshu.
Federalinis rezervas neseniai padidino palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4 proc., o tai buvo pirmas palūkanų kėlimas per trejus metus. JAV prezidentas tuo pat metu viešai ragino palūkanas mažinti ir teigė, kad jos turėtų siekti 1 proc. ar mažiau, taip išryškindamas įtampą tarp pinigų politikos ir politinių lūkesčių.
Leave a Reply